Švietimo pamokos Izraelyje: startuolių pagrindas – vertybinis stuburas
Gargždų „Minijos“ progimnazijos pavaduotoją ugdymui Liną ZUBAUSKIENĘ Izraelio švietimo sistema žavėjo jau seniai: domino Vilniaus žydų gimnazijos sėkmės istorija, buvusio direktoriaus Mišos Jakobo lyderystė. Įdomu ir tai, jog daugiausia Nobelio premijų yra gavę būtent žydų tautybės asmenys. Tad atsiradus galimybei I. Zubauskienė nedvejodama išvyko į Izraelį iš arčiau susipažinti su jų švietimo sistema.
Ugdymo ateitis – šiandien
– Į stažuotę Izraelyje išvykote dar spalio pabaigoje. Kaip atsirado tokia galimybė?
– Nacionalinė švietimo agentūra kartu su Lietuvos edukacinių technologijų centru kvietė pedagogus ir aukštųjų mokyklų dėstytojus dalyvauti atrankoje į stažuotę Izraelyje. Stažuotės tikslas – dalyvauti tarptautiniame renginyje „EdTech week“, susipažinti ir išbandyti švietimo inovacijas, aplankyti inovatyvias mokyklas, „EdTech“ centrus, pasisemti įkvėpimo savo veikloms ir pasidalyti įgyta patirtimi. Nudžiugau sužinojusi, kad buvau atrinkta.
– Kokia buvo stažuotės darbotvarkė?
– Labai įtempta ir turtinga. Dalyvavome konferencijoje „Shaping the future“. Tai tarptautinis aukšto lygio „EdTech“ renginys, kuriam vadovauja Izraelio „MindCET“ organizacija. Konferencijoje pranešimus skaitę novatoriai ir švietimo lyderiai iš įvairiausių pasaulio šalių vieningai skleidė žinią apie tai, jog švietimo ateitis yra lūžio taške: ieškomos naujos formos, erdvės, metodai. Ugdymo(si) ateitis yra šiandien. Konferencijos pranešėjai kalbėjo apie tai, kad nelabai žinome, kokiai ateičiai ruošiame vaikus. Viena aišku, kad greta IT kompetencijų jiems reikės vertybinio stuburo ir aiškių moralinių nuostatų. Mūsų darbas – suteikti žinių, suformuoti vertybinį pagrindą ir išugdyti kompetencijas, kurios leis pasirūpinti savimi ir bendruomene. Mokykloje vaikai turi mokytis kurti ateitį jau dabar. Prognozuojama, kad dabartiniai mokiniai, sulaukę 38 metų, pakeis daugiau nei dešimt darbo vietų, o įgytos žinios vidutiniškai bus naudingos tik 5 metus.
Lenkia technologine pažanga
– Kokius įžvelgėte Lietuvos ir Izraelio švietimo sistemų panašumus ir skirtumus?
– Didžiąja dalimi Lietuvos ir Izraelio švietimo sistema ir ugdymo organizavimas yra panašūs (amžius, nuo kurio pradedama mokytis, mokymosi trukmė, pamokos struktūra, valstybinių ir privačių mokyklų santykis, atotrūkis tarp mokymosi galimybių ir kokybės atokiau gyvenantiems ir pan.). Tačiau technologine pažanga, o tiksliau startuolių, edukacinių priemonių panaudojimu ugdyme Izraelis tikrai pranašesnis. Vien kompiuterinio raštingumo ir programavimo pagrindų mokymas nuo 5 metų amžiaus daug ką pasako. Stažuotės metu lankėmės Michlal mokykloje Tel Avive. Stebėjome robotikos, dailės, programavimo ir matematikos pamokas. Mokiniai dirba grupėse, veikla keičiama kas 20 min. Taip siekiama išlaikyti vaikų dėmesį.
– Kokia Izraelio mokyklų aplinka, poilsio erdvės?
– Aplankyta mokykla išsiskiria savo erdvėmis, kurios yra ergonomiškos, patogios vaikams, skatina tyrinėti. Klasių interjeras atkartoja lego dėlionės tematiką, spalvinė gama nuosekli visoje mokykloje. Akį patraukė pradinių klasių mokinių kuprinės kaip maži kelioniniai lagaminėliai su ratukais, kad vaikams nereikėtų sunkiai nešti. Mokykloje galioja susitarimas nesinaudoti mobiliaisiais telefonais, tad pertraukas mokiniai leidžia žaisdami poilsio erdvėse ir bendraudami tarpusavyje. Puikiai organizuota pagalbos mokiniui sistema. Mokinių skaičius klasėse svyruoja nuo 16 iki 38. Klasėje dirba mokytojas ir mokytojo padėjėjai. Padėjėjų skiriama tiek, kiek reikia specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Ant mokyklos stogo įrengtas daržas, stovi šiltnamis. Čia eksperimentuojama auginant daržoves, kurių laistymui naudojamos drėkinimo sistemos, apšvietimo ir apsaugos nuo aplinkos poveikio priemonės.
Moko nebijoti klaidų
– Minėjote apie aukštą technologinį lygmenį, galite pateikti pavyzdžių?
– Aplankėme Yeruham miestelio, turinčio tik 8 000 gyventojų, mokslo centrą. Sužavėjo robotikos būrelio veikla. Darželinukams ir pradinukams robotikos pradmenys ugdomi panaudojant lego konstruktorius (braižo, stato, bando pristatyti, ką sukūrė). Atlikdami grupines užduotis vaikai mokosi dirbti komandoje, kurti strategijas, viešojo kalbėjimo, kadangi sukurtą produktą reikia pristatyti kitiems. Aukštesniųjų klasių mokiniai konstruoja sudėtingesnius lego robotus, vėliau iš aliuminio ir kitų medžiagų. Mokinių komandos sėkmingai dalyvauja įvairiuose konkursuose. Vienoje komandoje dirba apie 30 mokinių, kurie pasiskirsto į 6 grupeles: mechanikos, modeliuotojų, kodavimo, elektronikos, medijų ir socialinių tinklų ir strategų, kurie kuria strategijas, kaip laimėti konkursą.
– Technologinė pažanga vis dėlto bus nieko verta be vertybinio stuburo?
– Žinoma. Svarbiausia, mokslo centre vaikams nuo mažumės diegiama nuostata, kad kiekvienas komandos narys yra labai svarbus, kitaip komandos darbas nebus sėkmingas. Mokoma ne bijoti klaidų, o iš jų mokytis. Centro veiklos pagrindas – ugdyti mokinių suvokimą, kad sėkmė yra ryžto, sunkaus darbo, asmeninės atsakomybės ir sąžiningumo rezultatas. Mokiniai yra ne vien technologijų vartotojai, bet ir jų kūrėjai. Tinkamai parinktos technologijos padeda mokytis įvairių gebėjimų vaikams: nuo pačių gabiausių iki specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių.
Agnė ADOMAITĖ
Asm. albumo nuotr.
