Taikos sutartis – sutaupyti pinigai ir laikas

Ginčai tarp asmenų, netgi artimų žmonių, neretai baigiasi teisme. Klaipėdos rajono apylinkės teisme kasmet daugėja civilinių ir kitų bylų. Įstatymų leidėjai stengiasi sukurti teisinę terpę greitai ir taikiai išspęsti tokius klausimus. Teisininkai sako, jog bylinėtis – žmogiška, susitaikyti – dieviška.

Susitarė atlyginti bylinėjimosi išlaidas

Gargždiškis Ignas kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą. Ieškinys –

4 869 eurai. Ieškinyje išdėstė, kad pernai uždarbiaudamas Švedijoje laisvalaikiu su bendradarbiais dalyvavęs šventėje. Kilus konfliktui, sužalojo ant jo užvirtęs Irmantas. Ligoninėje buvo nustatyti kaulų lūžiai ir jam teko gydytis. Kurį laiką Ignas buvęs nedarbingas ir negavo jokių socialinio draudimo ligos išmokų, todėl, jo įsitikinimu, atsakovas privalo kompensuoti patirtą turtinę žalą – 1 869 eurus. Ieškovas teigė, kad dėl sužalojimų negalėjo judėti, todėl patyrė dvasinių išgyvenimų. Taigi prašė atlyginti ir neturtinę žalą – 3 000 eurų bei visas teismo išlaidas.

Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal Igno ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tačiau atsakovas teigė, jog ieškovas neteisėtai nurodo priteisti turtinę žalą, nes nebuvo padaryti neteisėti veiksmai. Jis taip pat nesutiko dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Šioje civilinėje byloje šalys susitaikė. Teismui beliko patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį. Ignas atsisakė ieškinio. Šalys susitarė, kad ieškovas atlygins atsakovui 500 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Skatinama materialiai

Civiliniame procese visų teisėjų siekiamybė – kad šalys neateitų į teismą – susitaikytų iki jo.

„Bet jeigu tai nepavyksta – gauname bylą, nuo pat pradžių visomis priemonėmis bandome skatinti taikų susitarimą“, – kalbėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismui vadovaujanti teisėja Jurgita Grigonienė.

Ieškovas savo ieškinyje privalo nurodyti, ar, jo nuomone, yra galimybė bylą baigti taikos sutartimi. „Sutartį galima sudaryti bet kurioje proceso stadijoje iki teismo posėdžio, posėdyje ir net išnagrinėjus bylą – iki pat sprendimo įsiteisėjimo, – akcentavo J. Grigonienė. – Šalys net materialiai skatinamos: baigus taikos sutartimi, grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio.“

Pasak teisėjos, filosofinė ir valstybinė nuostata: kuo daugiau ginčų žmonėms pavyks išspęsti taikiai, tuo mažiau darbo valstybės institucijoms. „Aiškinu žmonėms, kad susitarus taikiai, šalis leng­viau atlygins žalą ir pan. Vykdymas per antstolius – sudėtingas, dažnai slepiami mokesčiai“, – dėstė J. Grigonienė.

Ji akcentavo, jog tai ypač aktualu bendravimo su vaikais nustatymo bylose, naudojimosi bendromis patalpomis, vieno gyvenamojo būsto dalijimosi tarp išsituokiančiųjų bylose.

Lengviau išsiskirti be ginčų

Atskira kategorija – šeimos bylos, kur teismui numatyta ypatinga pareiga siekti šalių susitarimo. „Tačiau poros susitaiko labai retai, – kalbėjo teisėja. – Bet išsiskirti bendru sutarimu daug lengvesnis procesas negu ginčo tvarka. Juk šalys pateikia savo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, aptaria turto pasidalijimo, vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą ir kita.“

Teismas, patikrinęs informaciją, gali nutraukti santuoką nekviečiant šalių į posėdį. Tai ypač aktualu, kai tiek daug emigravusiųjų. „Nejautru? Betgi teismo praktika rodo, jog į teismą ateina konstatuoti faktą, jog skiriasi. Ir nebereikia vilkinti šio proceso“, – įsitikinusi teisėja.

Visgi santuokos nutraukimo bylose visuomet klausiama, ar yra galimybė susitaikyti? Įstatymas numato, jog teismas gali skirti 6 mėn. terminą šalims susitaikyti.

Mediacija – bandymas sutaikyti

Mediacija – bandymas sutaikyti šalis, kad išvengtų teismo proceso. Tai užsienio šalių patirtis, Lietuvoje – naujovė. Teisininkų teigimu, tai yra procedūra – šalių susitikimas, privatus pokalbis, kuriame šalys kalbasi ir ieško sprendimų savo situacijoje. Mediaciją taiko ne teismas. Mediatorius – neutralus tarpininkas. Pasak J. Grigonienės, mediacijoje šalys gali lanksčiau susitarti, atsižvelgdamos į faktinę situaciją, ne taip griežtai laikantis įstatymų. „Mediacijos tikslas – atskleisti šalių nesutarimo priežastį, rasti ją pašalinantį sprendimą, – kabėjo teisėja. – Netgi baudžiamajame procese dėl žalos atlyginimo galima naudotis mediatorių pagalba.“

Šio proceso metu leidžiama išsisakyti, aptarti įsisenėjusias problemas. Kartais pokalbyje paaiškėja netikėtų dalykų. „Mediacija dar vadinama teismine psichologija. Štai ateina dėl tvoros susipykę žmonės. Kalbantis paaiškėja, jog pykstasi ne dėl jos, o kadaise buvusios meilės, – dėstė J. Grigonienė. – Mediacija – išsikalbėjimas ne tokiomis brangiomis sąnaudomis nei teisme.“

Jeigu atleidžia kaltininkui

Ne visais atvejais juridinis ar fizinis asmuo už nusikalstamas veikas teisiamas. Kai kuriais atvejais ikiteisminiai tyrimai nutraukiami prokuroro sprendimu.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros Gargžduose dirbanti prokurorė Margarita Kiudytė akcentavo, jog asmeniui, padariusiam nusižengimą (nusikalstamą veiką, už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą), neatsargų arba nesunkų (numatyta bausmė neviršija 3 m. laisvės atėmimo) ar apysunkį (numatyta bausmė neviršija 6 m. laisvė atėmimo), LR BK 38 str. numato galimybę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Tačiau tik esant sąlygoms, kurios numatytos LR BK 38 str. 1 d.

Tai gali būti, kai asmuo savanoriškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo kaltę, savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, pavyzdžiui, atlygino pagrobto turto vertę, įstatė išdaužtą langą, apmokėjo gydymosi, reabilitacijos dėl nukentėjusiajam padarytos žalos sveikatai išlaidas ir panašiai. Be to, susitaikė su nukentėjusiuoju. Šiuo atveju jis turi ne tik atleisti kaltininkui, bet ir atsisakyti visų ankstesnių pretenzijų bei reikalavimų. Dar labai svarbu – pagrindas manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.

• 2015 m. Klaipėdos apylinkės prokuratūros Gargžduose dirbančių prokurorų statistikoje – 84 susitaikymai. Daugiausia – dėl smurto artimoje aplinkoje, po vieną – dėl vengimo išlaikyti vaiką ir sukčiavimo, 4 – dėl vagystės.
• Šiemet – 44 susitaikymai, iš kurių dauguma – dėl smurto artimoje aplinkoje, po vieną dėl vengimo išlaikyti vaiką, vagystės ir dokumento suklastojimo.