Tėvus užgrūdina gyventi skubantys ankstukai

Gargždiškė Inga Kontrimienė su dukrele Urte-ankstuke džiaugiasi gražiu rudeniu. Tačiau mama niekada nepamirš, kad pirmieji Urtės gyvenimo metai buvo sunkūs, nes ir namuose mergaitę reikėjo saugoti nuo menkiausio peršalimo, plaučiai buvo labai jautrūs. Tačiau po to jos auginimas tėvams jau niekuo nesiskyrė nuo kitų. Gruodžio 9 d. Urtė švęs savo pirmąjį penkerių metukų jubiliejų. Mergaitė lanko Gargždų lopšelį-darželį „Saulutė“. Nuo bendraamžių skiriasi tik tiek, kad yra smulkesnė, truputį žemesnė. Tačiau aktyvumas, energija liejasi per kraštus. Tad Urtė randa laiko ir šokių studijai „Trepsiukas“.

Mažytė spurdanti gyvybė tėvų delnuose – tai ankstukas. Kūdikis, kuris į pasaulį atėjo žymiai anksčiau nei suplanuota. Jis balansuoja ties išlikimo ir mirties riba. Maždaug 5–6 proc. naujagimių kasmet gimsta neišnešioti, ir ši statistika tik didėja.

Ką tenka ištverti susilaukus ankstuko, šįkart patirtimi dalijasi tai patyrusios gargždiškių šeimos.

Pirmos paros – ilgiausios gyvenime

Ingos ir Raimondo Kontrimų šeima dukters Urtės susilaukė 25-ąją nėštumo savaitę. Mergaitė svėrė vos 948 g, o ūgis siekė 35 cm. „Ją pagimdžiau Kauno klinikose. Ypač sunkios buvo pirmosios trys paros – pačios ilgiausios mano gyvenime. Gydytojai sakė, jei jas išgyvens, vadinasi, kabinsis į gyvenimą. Tačiau mūsų mažylė nerodė jokių pastangų: pati nekvėpavo, buvo maitinama zonduko pagalba. Tačiau trečios paros popietę situacija pagerėjo, ir kritinis laikotarpis praėjo. Buvo didžiulis palengvėjimas“, – prisiminė Inga.

Tačiau, anot jos, priešakyje dar laukė daug sunkumų: reikėjo išmokti nuryti, žįsti, valgant nepamiršti kvėpuoti. Inkubatorius Urtei atstojo mamos pilvuką. „Pirmą kartą Urtę pasiguldžiau ant krūtinės praėjus mėnesiui nuo jos gimimo. Tai nepakartojama laimė. Esu dėkinga šiuolaikinei medicinai už išsaugotą mažylės gyvybę, – kalbėjo pašnekovė. – Iš Kauno grįžome, kai Urtė buvo beveik 3 mėnesių, svėrė 2 kg. Man ji jau buvo labai didelė, tačiau aplinkiniams atrodė it mažutė kruopytė. Dar ir dabar kartais ją pavadinu Kruopa, o ji man atšauna, kad jau didelė ir visai ne kruopa.“

Kartu meldėsi ir tikėjo

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Ligitai Liutikienei su vyru Vaidu taip pat teko ankstuko išbandymas. Poros sūnus Arminas į pasaulį pasibeldė 26 savaičių, svėrė 1090 g. Tad pirmuosius tris mėnesius teko praleisti Kauno klinikose. „Gydytojai neįvardijo priežasties, kodėl viskas įvyko per anksti. Tiesiog taip atsitinka ir nuo to draudimo poliso, nepriklausomai nei nuo tavo amžiaus, nei nuo visuomeninės padėties, nėra. Buvo labai sunkus etapas, visiems didžiulis sukrėtimas, radosi daug baimių, nerimo. Tačiau visus tuos tris mėnesius nuo kūdikio nesitraukiau nė per žingsnį. Nors buvo mamų, kuriam laikui išvykstančių, kūdikius palikdavusių inkubatoriuose, tačiau aš taip negalėjau. Juolab kad mačiau, kaip mažylis jaučia buvimą šalia. Vos įkiši pirštą, jis jį suspaudžia, jo širdies ritmas normalizuojasi – viskas stoja į savo vėžes“, – apie itin jautrų gyvenimo periodą pasakojo Ligita.

Kiekvieną savaitgalį pas ją į Kauną atvykdavo vyras Vaidas ir vyresnėlė dukra Donata. Visi meldėsi ir tikėjo, kad viskas bus gerai. Sutiko ir daug nuostabių medikų, kurie ne tik kruopščiai atliko savo pareigas, bet palaikė ir drąsindavo nepasiduoti. Pašnekovės nuomone, jų šeimai tiesiog pasisekė, kad Arminui nebuvo nustatyta jokių patologijų, jis susidūrė tik su tais sunkumais, kurie būdingi neišnešiotukams.

Praaugo net bendraamžius

Gydytojai Ligitą ir Vaidą prieš išvykstant iš ligoninės įspėjo, kad Arminas skirsis nuo bendraamžių mažesniu ūgiu, sudėjimu, taip pat dažnai sirgs plaučių uždegimais, bronchitais. Nieko panašaus neįvyko. Dabar Arminas net yra praaugęs savo bendraamžius ir anksčiau jį kankindavo tik angina, kurią išoperavus su tuo susijusios problemos taip pat išsisprendė.

„Kai matau, koks jis temperamentingas ir judrus. Kokiu užsidegimu žaidžia krepšinį net su vieneriais metais vyresniais vaikais, suprantu, kodėl jis norėjo gimtadienį švęsti vasarą – liepos 29 d. – o ne rudenį. Reikia pažvelgti filosofiškai – tiesiog taip turėjo būti. Arminas yra lyg cementas, kuris kaip reikalingas namui pastatyti, taip ir šeimai. Tarp jo ir dukters 16 metų skirtumas, tad juokaujame, kad auginame antrą vienturtį ir išgyvename antrą jaunystę“, – šypsodamasi kalbėjo pašnekovė. Jos įsitikinimu, didžiulė laimė mažam gimti ir dideliam užaugti. Sportui neabejingas Arminas lanko Gargždų „Minijos“ progimnazijos trečią klasę ir šią vasarą švęs jau 10-ąjį gimtadienį.

Pamiršdavo kvėpuoti

Gargždiškė Dangerūta Tarvydienė, vartydama senus albumus, mintimis sugrįžta į tas dienas, kai 28 nėštumo savaitę į pasaulį atėjo 1028 g svėrusi dukra Emilija. „Gydytojai tik spėlioja ankstyvo gimdymo priežastis. Galbūt persirgtas gripas, galbūt antibiotikų vartojimas. Nežinia, kas tai lemia“, – pečiais trūkčiojo pašnekovė.

Visi pirmieji metai buvo „ant lagaminų“ – taip juos įvardija Dangerūta. Mat kai į namus parsivežė jau ūgtelėjusią mažylę, nuolat reikėjo stebėti, ar ji nepamiršta kvėpuoti. Jei tik užsimiršta, pradeda mėlynuoti, tėvai iškart čiupdavo lagaminus ir akimirksniu atsidurdavo gydymo įstaigoje.

Visa tai jau išgyventa, liko tik prisiminimas. Coliukė Emilija jau yra 11 metų, ji niekuo nesiskiria nuo bendraamžių, juos pasivijo ir ūgiu, ir svoriu. „Labai gerai mokosi, turi gerą atmintį. Emilija išsiskiria aktyvumu, visur mėgsta dalyvauti, taip pat daug dėmesio skiria knygų skaitymui“, – džiaugiasi mama Dangerūta.

TAI ŽINOTINA

• Padėti neišnešiotukams užaugti galite pirkdami prekes, pažymėtas „Ankstukų“ ženklu, taip pat paaukoti galite siųsdami trumpąją žinutę numeriu 1670. Tereikia surinkti žinutės tekstą ir norimą paaukoti sumą. Ankstukai 5 – paaukosite 5 Lt/1,45 Eur. Ankstukai 10 – 10 Lt/2,90 Eur.
• Dabar išgyvena 57 proc. labai mažų, nė kilogramo nesveriančių neišnešiotų naujagimių, pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais išgyvendavo vos 12 proc. Didesnių neišnešiotukų, sveriančių 1000–1499 g, išgyvena 94 proc., pirmaisiais Nepriklausomybės atkūrimo metais išgyvendavo 48 proc.

ĮDOMU

• Tarp didžiųjų pasaulio genijų – daugybė tokių, kurie gimė neišnešioti. Tai genialusis italų kompozitorius Antonio Lucio Vivaldis, kurio gyvybė pirmuosius mėnesius vos ruseno; fizikas Albertas Einšteinas, kuris pagal klajojančią legendą gimė toks mažas, silpnas, kad tilpo net į alaus bokalą. Neišnešiotukas buvo ir Prancūzijos imperatorius, vienas iš žymiausių žmonijos istorijos karvedžių Napoleonas Bonapartas, prancūzų rašytojas Viktoras Hugo, anglų mokslininkas, evoliucijos teorijos kūrėjas Čarlzas Darvinas, pasaulinio garso amerikiečių rašytojas Markas Tvenas, Rusijos balerina Ana Pavlova ir dar daug kitų.