Ūkininkas bejėgis prieš bebrų statybas

Atkaklus, sėkmingai besitvarkantis savo ūkyje jaunas ūkininkas Kęstutis Toleikis iš Pašlūžmio kaimo jaučiasi bejėgis prieš bebrų koloniją, besidarbuojančią jo valdose ir užtvindžiusią dirbamos žemės laukus. Prieš metus jis kvietė medžiotojus, kuriems priklauso šie medžioklės plotai, tačiau šie nieko nepadėjo.

Neįveikiami graužikai

Daukšaičių kaime gražus miškelis, anot K. Toleikio, pastebimai retėja. Storoki medžiai mirksta patvinusiame miške, o kiti dar laukia savo pabaigos: taip dailiai išskaptuoti jų kamienai, kad negali atsistebėti šių graužikų „meistriškumu“. Ūkininko manymu, šeimininkas nė nežino, kas dedasi jo miške. O šalia esančiame melioracijos griovyje vanduo pakilęs beveik kaip Vilhelmo kanale. Ir neatslūgsta. „Vieno kilometro melioracijos griovyje – 4 bebrų pastatytos užtvankos, išdėstytos estakadomis, – parodė K. Toleikis. – Išardžius per savaitę graužikai vėl atstato. Ši durpinga žemė jiems labai patinka.“

Jo manymu, čia gyvena kelios dešimtys bebrų.

Ūkininkas pasakojo dalyvaujantis melioracijos griovių tvarkymo programoje. Žiemą iškirtęs griovyje augusius medelius, krūmokšnius, tačiau dėl bebrų pastatytų užtvankų vanduo neatslūgsta. O šiam nenutekant, tvinsta dirbama žemė. „Veltui pagalbos kreipiausi į Veiviržėnų seniūniją. Pats suradau medžiotojus, kuriems priklauso šie medžioklės plotai. Praėjusį rudenį buvo atvykę ir bandė gaudyti bebrus, tačiau nesėkmingai“, – pasakojo K. Toleikis, žvelgdamas į vidury laukų telkšančias pelkes.

Specifinė medžioklė

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas ekologas bei Gargždų skyriaus medžiotojų draugijos pirmininkas Remigijus Alšauskas pasakojo, jog šiemet gauta skundų dėl bebrų daromos žalos gyventojams, tačiau apie ūkininko iš Pašlūžmio kaimo bėdą nežinojęs. „Žemės naudotojams ir miškų savininkams gelbėti turi medžioklės būreliai. K. Toleikiui – Klaipėdos medžiotojų ir žvejų draugijos „Veiviržos“ būrelis, kurio pirmininkas Antanas Navarackas. Aš su juo kalbėjau apie šiam ūkininkui bebrų daromą žalą – pažadėjo nusiųsti medžiotojus, kad įvertintų padėtį ir išgaudytų bebrus“, – sakė ekologas, pridūręs, kad bebrų medžioklė sudėtinga.

Telefonu susisiekus su A. Navaracku, šis ėmė kaltinti ūkininką, neva jis apleidęs melioracijos griovius. Apie tai jam pranešęs vietinis medžiotojas. Pašnekovas nenorėjo klausytis, kad tas griovys, kurį matė „Bangos“ korespondentai, tvarkingas: žiemą iškirsti medžiai ir krūmokšniai, o per vasarą tik atžalos išlindusios. Tai užfiksuota ir nuotraukoje. „Medžiotojui daviau kelialapį, kad išgriautų užtvankas, o po to gaudys bebrus“, – nesileido į šnekas medžiotojų būrelio vadovas. Pasiteiravus, kaip tai darys, atšovė neturįs laiko aiškinti ir pasiūlė pasiskaityti vadovėlyje.

• Pernai Lietuvoje suskaičiuota per 48 tūkst. bebraviečių, kuriose gyvena po kelis gyvūnus, o sumedžiota apie 20 tūkst. šių graužikų. Jie graužia 60–70 cm skersmens medžius, užtvindo laukus. Specialistų teigimu, bebrų racione yra 150 augalų rūšių, tarp jų – graužikų mėgstami minkštieji lapuočiai medžiai.

• Reikia atlyginti padarytą žalą žemės ir miškų savininkams jų būrelių medžioklės plotuose. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija susirūpinusi, kad šių gyvūnų gausėjimas turi būti žmogaus reguliuojamas, nes išaugs žala žemdirbiams ir miškininkams.

• Bebrus Lietuvoje medžioti leidžiama nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d., kol jie atsiveda jauniklius. Bebrų medžioklė specifinė.