Už išdžiūvusius daržus sumokėti prašo rudenį

Šimtams Klaipėdos rajono gyventojų artėjant žiemai teko prisiminti daržų laistymo sezoną. Ir ypač tiems, kurie lysves laistė vandeniu iš centralizuoto vandentiekio, tačiau neturėjo apskaitos prietaiso. Viena Ežaičių kaimo gyventoja suskaičiavo, jog AB „Klaipėdos vanduo“ jai priskaičiavo beveik 70 m³ vandens daugiau, nei ji sugebėjo išlaistyti. Tačiau tokią vandentiekininkų tvarką yra palaiminusi ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Kaip siūloma gelbėtis? Sukandus dantis apmokėti šių metų sąskaitas, o kitą laistymo sezoną pradėti įsivedus skaitiklius.

Visiems vienoda tvarka

Dar šių metų gegužę AB „Klaipėdos vanduo“ paskelbė informaciją, kaip šiemet rajone bus apskaičiuojamas želdiniams laistyti išnaudojamas vandens kiekis. Jei gyventojas neturi įrengto įvadinio vandens skaitiklio bei skaitiklio želdiniams laistyti,  tai suvartoto vandens kiekis apskaičiuojamas pagal specialias geriamojo vandens sunaudojimo normas. Jas savo gyventojams yra patvirtinusios ir Klaipėdos miesto, ir Klaipėdos rajono savivaldybių tarybos.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vid­mantas BUIVYDAS patikslino, kad įstatymiškai „Klaipėdos vanduo“ teisus ir už neapskaitytą vandenį gyventojai privalo susimokėti pagal nustatytas vandens suvartojimo normas. Buvęs UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ vadovas prisiminė, kad per laistymo sezoną gyventojai nuolat piktnaudžiaudavo neapskaitomu vandeniu.

„Vandens netektys vasarą stipriai padidėdavo. Pasitaikydavo atvejų, kad šeimininkas jau nuėjęs miegoti, o bulvių vagose bėga vanduo. Tačiau būna ir taip, kad nepiktybinis žmogus nukenčia labiau už tą piktybinį“, – situaciją komentavo V. Buivydas.

Pagal šią tvarką Klaipėdos rajone vaismedžiams laistyti (kvadratiniame metre) gali būti išleidžiama 10 litrų per parą, gėlynams laistyti – 5 l, žolynams – 4 l, lauko daržovėms – 4 l, sodinukų priežiūrai gruntiniuose pavasariniuose šiltnamiuose ir inspektuose – 6 l, stelažiniuose šiltnamiuose – 6 l, gruntiniuose žiemos šiltnamiuose – 15 l per parą.

Tokie vandens kiekiai pagal turimą augalų plotą skaičiuojami pusmetį – už kiekvieną parą nuo gegužės iki lapkričio mėnesio.

Kontrolieriai priskaičiavo dešimteriopai

Ežaičiuose gyvenanti pensininkė Irena Ona Breiterienė pasakojo spalio viduryje sulaukusi AB „Klaipėdos vanduo“ kontrolierių, kurios apskaičiavo jos darže auginamų daržovių, vaismedžių, uogų ir sodinukų šiltnamiuose laistymo plotus. Tik tuomet ežaitiškė sužinojo, kad sulauks sąskaitos būtent pagal augintą derlių, o ne pagal išleistą realų vandens kiekį. „Sutinku, kad už vandenį laistymui reikia mokėti. Tačiau kodėl vandens kiekis skaičiuojamas už parą? Juk šiltnamį kaip ir visi žmonės laisčiau tik kartą per savaitę. Taip išeina, kad ir ant obelų neva kasdien vandenį pyliau – po 10 l. Šiemet pomidorus šiltnamyje nuėmiau dar rugsėjį, o pagal vandentiekininkus visą spalį juos dar „laisčiau“, – skaičiavimu stebėjosi I. O. Breiterienė.

Moteris suskaičiavo, kad šiltnamiui laistyti ji išleido kiek daugiau nei 8 m³ vandens. Tačiau vandentiekininkai priskaičiavo, kad visame jos darže pagal normas buvo galima išleisti net 77 m³ vandens. Sąskaitos suma siekė beveik 250 Lt.

Ežaitiškė prisipažino nepastebėjusi spaudoje paskelbtos informacijos apie pasikeitusią vandens apskaitos tvarką. Tačiau, anot jos, tokių pat žmonių kaime yra ir daugiau. „Kitas sąskaitas gi kas mėnesį siuntė. Ar nebuvo galima bent prierašu informuoti?“ – klausė ji. Pensininkė piktinosi, kad vandentiekininkų kontrolierės pasirodė tik nuėmus derlių, todėl sąskaita už visą pusmetį jai pristatyta tik praėjusią savaitę.

Sužinojusi apie naująją tvarką moteris suskubo įsivesti vandens apskaitos prietaisą. „Labai pikta, kad mus, paprastus žmones, kvailiais laiko, jog esame tiesiog pilka masė“, – kalbėjo į vandentiekininkų permainas pakliuvusi pensininkė.

Ji nepatingėjo nuvykti į rajono Savivaldybę. „Klaidžiodama koridoriais vienai darbuotojai pajuokavau, kad noriu patekti pas tą, kuris turi daugiausia pinigų. Nes pati neturiu iš ko susimokėti už vandenį. Buvau nukreipta pas merą. Jis pasiūlė parašyti prašymą socialinei paramai gauti. Tai ir padariau“, – sakė sunkiai besiverčianti ežaitiškė.

Normoms – 22 metai

AB „Klaipėdos vanduo“ Pardavimų departamento direktorius Dangeras Aleksandrovas „Bangai“ patvirtino, kad vandens suvartojimo normos laistymui rajone skaičiuojamos pagal naują tvarką. Esą Klaipėdos mieste normatyvai galioja seniai, o rajono politikai juos patvirtino šių metų vasarį. To imtasi, kai AB „Klaipėdos vanduo“ savo valdžion perėmė UAB „Klaipėdos rajono vandenys“.

Vandens suvartojimo normos skirtinguose objektuose patvirtintos dar 1991 m. Šiais skaičiavimais esą tebesiremiama iki šiol. „Tokios normos yra normalu. Juk kai vanduo tiekiamas centralizuotai, bet nėra skaitik­lio, tai tas vanduo lysvėse teka nuolat. Žmonės gali įrodinėti ką nori, bet praktika rodo, kad jei daiktas nemokamas, juo ir naudojamasi. Vandens nuostoliai Klaipėdos rajono kaimuose siekia 40–50 proc. ir ypač vasaros sezonu. Tai kur jis dingsta?“ – klausė AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas.

Įmonės duomenimis, Klaipėdos rajone dar yra 427 namai be įvadinių skaitiklių. Ar juose yra laistymo plotas, tikrina kontrolierės. „Nuo vasaros pradžios dėl laistymo buvo įrengti 103 skaitikliai. Šiuo metu turime dar 154 prašymus įrengti skaitiklius laistymui, bet tai dar ne pabaiga. Kasdien prašymų daugėja, tad planuojame didinti pajėgas skaitikliams įrengti Klaipėdos rajone“, – informavo D. Aleksandrovas. Anot jo, vandens skaitiklių įrengimo ir eksploatacijos kaina įskaičiuota į vandens pardavimo kainą. Gyventojai teturi pasirūpinti apskaitos mazgo įrengimu.

• Klaipėdos rajone vaismedžiams laistyti (kvadratiniame metre) gali būti išleidžiama

  10 litrų per parą, gėlynams laistyti – 5 l, žolynams – 4 l, lauko daržovėms – 4 l, sodinukų priežiūrai gruntiniuose pavasariniuose šiltnamiuose ir inspektuose – 6 l, stelažiniuose šiltnamiuose – 6 l, gruntiniuose žiemos šiltnamiuose – 15 l per parą.