Valdžios viršūnes šturmuoja moterys

Šiuolaikinėje visuomenėje nuolat akcentuojama lyčių lygybė. Tačiau kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, tik 30 proc. Lietuvos įmonių vadovų yra moterys. Jos dažniausiai vadovauja mažesnėms įmonėms, pastarųjų apyvarta nesiekia 3 mln. Lt. Didėjant įmonės apyvartai, mažėja moterų vadovių procentinė dalis. Lietuvoje ji siekia apie 10 proc. Visgi šie statistiniai rodikliai kasmet po truputį gerėja.

„Banga“ nusprendė pasidomėti, su kokiais iššūkiais susiduria Klaipėdos rajone dirbančios moterys vadovės.

Tarp lyderių – „Mars Lietuva“

Laikraštis „Verslo žinios“ neseniai paskelbė Lietuvos moterų vadovių dešimtuką. Pirmąją vietą užėmė „Vilniaus prekybos“ grupės vadovė Jolanta Bivainytė, antrąją – „Euroapotheca“ grupės vadovė Raimonda Kižienė, o garbingą trečiąją – Gargžduose įsikūrusios UAB „Mars Lietuva“ generalinė direktorė Aušra ŽEMAITIENĖ.

„Deja, neteko matyti tokio dešimtuko. Nežinau, kokiais kriterijais remiantis jis buvo sudarytas, todėl negaliu vertinti. Juolab kad į vienokius ar kitokius rikiavimus, vietas reitinguose reaguoju neutraliai, juose atsidurti nėra mano siekis. Stengiuosi kokybiškai atlikti savo darbą – tai man yra svarbiausia. Vadovaujamo kolektyvo gerovė, mikroklimatas, aktyvumas, pasiekti rezultatai – mano kasdienis rūpestis darbe“, – „Bangai“ komentavo A. Žemaitienė.

Reikalauja daugiau pastangų

„Mars Lietuva“ generalinė direktorė, paklausta, kokius įžvelgia moters vadovės privalumus ir trūkumus, atsakė: „Geriausiai tai galėtų apibūdinti mano pavaldiniai ar vadybos analitikai, turintys galimybę palyginti iš šalies. Tačiau labai akivaizdu, kad dirbančiai atsakingą, vadovaujamą darbą moteriai tenka gerokai didesnis iššūkis, nes rūpinimasis šeima, vaikais jai visada bus svarbiausia. Nuo moters didžiąja dalimi priklauso darna namuose, todėl emocinės pusiausvyros užtikrinimas, dirbant įtemptą darbą, reikalauja daugiau pastangų. Skaitymas, joga man padeda tai pasiekti.“

Pasak pašnekovės, empatija (gebėjimas įsijausti į kito padėtį – aut. past.) galėtų būti moters vadovės privalumas, tačiau ji turi harmoningai derėti su keliamų tikslų aiškumu ir reiklumu.

Nuo 2008 m. „Mars Lietuva“ vadovaujanti A. Žemaitienė informavo, kad bendrovėje vidurinės grandies vadovaujančias pozicijas užima 2 moterys (10 %) ir 19 vyrų (90 %). „Tai, ko gero, paaiškinama gamybine įmonės veikla“, – svarstė ji. Aukščiausiose vadovų pozicijose, pasak generalinės direktorės, šiuo metu yra 6 moterys (55 %) ir 5 vyrai (45 %).

Karjerą pasiekė darbu

Trečią kadenciją Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerės pareigas einanti Rūta CIRTAUTAITĖ pasakojo, kad viską, ką šiandien turi, pasiekė tik atkakliu ir nuoširdžiu darbu. Klaipėdos pedagoginę mokyklą ji baigė su pagyrimu, po to sekė studijos Šiaulių, Klaipėdos universitetuose. „Vėliau nusprendžiau įgyti ir ne pedagoginę specialybę, tad Kauno technologijos universitete baigiau viešąjį administravimą“, – pasakojo R. Cirtautaitė.

Vicemerė akcentavo mėgstanti tvarką ir labai atsakingus žmones. „Jei dirbi su tokiais, tai nereikia nei griežtumo, nei kelti kažkokių reikalavimų. Jie patys viską žino ir padaro. Tačiau išties nemėgstu melagių ir išsisukinėtojų. Tokių, kuriems pavedi darbą, bet jie suras 100 priežasčių jam neatlikti. O darbštiems ir atsakingiems esu atlaidi“, – kalbėjo mero pavaduotoja R. Cirtautaitė. Jos nuomone, nėra skirtumo, ar vadovas yra vyras, ar moteris – viską lemia ne lytis, o asmeninės savybės. „Tačiau, manau, kad prasiskinti kelią sunkiau yra moteriai, nes jos visada turi daugiau įsipareigojimų šeimai“, – užsiminė ji.

Užsiaugino storą odą

Per 90 pavaldinių turinti UAB „Gerduva“ direktorė Loreta MAZALIENĖ teigė, jog moteriai išties yra sunku įsitvirtinti versle. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vyrų žvilgsniai, replikos, kūno kalba per įvairias derybas išduoda jų neigiamą požiūrį į vadoves moteris. Jos vis dar bandomos nepagrįstai menkinti. Tačiau aš jau užsiauginau storą odą, kiekvienoje situacijoje žinau, ko galiu tikėtis“, – pasakojo daug metų versle besisukanti gargždiškė L. Mazalienė.

Ji pastebėjo, kad moteris vadovė turi ir nemažai privalumų. Vienas iš jų – vadovavimasis širdies balsu, intuicija. „Vyrams yra svarbus galutinis rezultatas – pinigai, o moterims nemažai reikšmės turi ir patirtas malonumas, atliekant tam tikrus darbus. Beje, į moterį vadovę pavaldiniai dažniau kreipiasi dėl asmeninių problemų, mat vadovai vyrai jų paprasčiausiai nesprendžia. O vadovėms moterims būdingas ir gailestingumas, sąžiningumas“, – svarstė pašnekovė.

Kasmet „Gerduvos“ kolektyvas skiria nominacijas. Šiemet geriausios vadovės nominacija buvo įteikta L. Mazalienei.

Išsiskiria intuicija ir įžvalgumu

„Moterys jau įrodė, kad vadovauja ne prasčiau nei vyrai. O kai kuriais atvejais net geriau. Mūsų šalies vadovės taip pat yra moterys. Tad stereotipai apie vyrų pasaulį sparčiai nyksta“, – pastebėjo antrą kadenciją Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas einanti Ligita LIUTIKIENĖ. Anot jos, moterys pasižymi stipria intuicija ir įžvalgumu: „Vyrai mato visumą, o mes detales, iš kurių ir susideda visas paveikslas. Dailiosios lyties atstovės yra jausmingesnės, jautresnės, kiek­vieną sprendimą išgyvena. Moterų labai stiprus ginklas – diplomatija, jos linkusios pasitarti, labiau apgalvoti savo veiksmus. Todėl gali būti, kad padaro ir mažiau klaidų.“

Vis dėlto L. Liutikienė pripažino, kad moterys vadovės turi ir minusų. „Ne veltui kalbama, kad joms būdingos intrigos, pavydumas. Tas jausmingumas, emocionalumas kartais irgi gali pakenkti“, – dėstė ji. Paklausta, ar vadovaujant netenka pasinaudoti asmeniniu žavesiu, atsakė: „Pačiai save vertinti sudėtinga, ar tai pliusas, ar minusas. Tačiau viešųjų ryšių specialistai tvirtina, kad reprezentatyvi išvaizda yra svarbus dalykas, nepakanka vien kompetencijos, kvalifikacijos.“

Pareiginga nuo vaikystės

UAB „Gargždų turgus“ vadovė Danutė Jonikaitė jau 16 metų vadovauja Gargždų turgui. Prieš tai trejus metus ėjo Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerės pareigas. „Ar nuo vaikystės pasižymėjau lyderio savybėmis? Išskirtinė nebuvau. Tačiau visada griežtai laikiausi dienotvarkės. Nors iki mokyklos tekdavo įveikti 5 km, niekada nevėluodavau, nepraleisdavau pamokų“, – pasakojo D. Jonikaitė.

Anot jos, skirtingai nei, pavyzdžiui, Vakarų Vokietijoje, Norvegijoje pas mus vis dar žiūrima į moteris iš aukšto, jos nepelnytai nuvertinamos: „Pavyzdžiui, vyrai iš statybų sektoriaus naudoja vienas medžiagas, į sąmatą įtraukia kitas ir galvoja, kad moteris nesupras. Vis dar gajus požiūris, kad vyras vadovas, nors ir mažiau išsilavinęs, kartais išgeriantis, yra geresnis nei moteris. Atsigirstu ir turguje kalbų, jei Prezidentas būtų vyras, esą gyventume geriau… Beje, Plungės, Kretingos, Klaipėdos turgums vadovauja vyrai, randame bendrą kalbą. Tačiau net nėra kilusi mintis, kad darbe galėčiau pasinaudoti ir moterišku žavesiu.“

Tai žinotina

• Kaip skelbia „Verslo žinios“, didžiausioms pasaulio bendrovėms vadovauja vos 2,8 proc., o Lietuvoje – 9,2 proc. moterų.
• Moterų vadovių pasiskirstymo prie didžiausių Lietuvos bendrovių vairo tendencijos tokios pačios kaip vadovų vyrų: didžioji jų dalis vadovauja vidutinio dydžio (darbuotojų skaičius nuo 50 iki 249) prekybos bendrovėms. Vadovavimo trukmės vidurkis – 6 metai.
• Per metus moterų vadovių dalis, nors ir nežymiai (0,4 proc. punkto), didėjo.