• 29 lapkričio, 2021
|

Vandens tiekimo bėdos neapleidžia:Gargždų 176 sklypų kvartalui ir Dauparams reikia milijoninių investicijų

Vandens tiekimo bėdos tiek į 176 sklypų kvartalą Gargždų mieste, tiek Dauparų gyvenvietėje seniai žinomos. Patys gyventojai raštais, skambučiais atakuoja Klaipėdos rajono savivaldybę, ne kartą problema aprašyta ir „Bangos“ puslapiuose. Paaiškėjo, kokių investicijų reikia, kad šių teritorijų gyventojai būtų aprūpinti kokybišku vandens tiekimu.

Gręžiniuose – dujų burbulai

Ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdyje Administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Vytautas Valantinas paaiškino, kad 176 sklypų kvartale yra suprojektuoti vandens nuotekų tinklai, o įrengtos šiuo metu gatvės su lietaus nuotekų tinklais. „Todėl žmonės, pradėję statybas, gavo leidimus statyti namus su vietiniais sprendimais, nes vandentiekio nuotekų tinklų dar nebuvome įrengę. Šuliniuose vanduo tai dingsta, tai atsiranda, jo kokybė nėra gera. Kitas variantas buvo gręžiniai, tačiau juose vanduo taip pat nekokybiškas, uždujintas“, – aiškino komiteto posėdyje V. Valantinas.

Jo žodžius patvirtina Savivaldybei adresuotas gyventojo raštas. „Kyla vis nauji namukai šiame 176 sklypų kvartale, visi tik ir laukia savų šeimininkų. Pasistatėme namą ir mes su šeima. Dar šį rudenį planavome įsikelti. Tačiau iškilo geriamojo vandens problema. Šiame kvartale vandentiekio nėra, tad ruošiausi išsigręžti vandens gręžinį. Tačiau iš artimiausių kaimynų (nuo jų sklypo 50–80 metrų iki mūsų atstumas) sužinojau, kad gręžiniuose yra susidariusios dujos. Dėl dujų burbulų siurblys nepaima vandens“, – rašo vieno iš 176 sklypų kvartalo sklypo savininkas Vytautas Černauskas. Jis priduria, kad šuliniuose vanduo neatitinka higienos normų, o vasarą juose vanduo visai nuseko. „Esant tokiai situacijai neverta investuoti į vandens gręžinį, belieka laukti ir tikėtis Savivaldybės geranoriško supratimo ir bendradarbiavimo sprendžiant problemą“, – viliasi V. Černauskas.

Savivaldybei per didelė našta?

Dauparuose, anot Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo V. Valantino, situacija analogiška. „Kreipėmės į AB „Klaipėdos vanduo“, buvome nuvykę, kalbėjome dėl tinklų išvystymo. Atsakymas toks, kad Gargždų 176 sklypų kvartalo tinklų plėt-rai reikia apie 1,5 mln. Eur investicijų. Jie tokių lėšų neturi, tad siūlo prisidėti Savivaldybei, finansavimą būtų galima skirstyti etapais“, – vietos politikus Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdyje informavo V. Valantinas. Anot jo, Dauparuose vanduo taip pat uždujintas, tad judama ta linkme, jog geriausia būtų gyvenvietę prijungti prie Klaipėdos miesto tinklų, tam reikia 2,6 mln. Eur. AB „Klaipėdos vanduo“ tokių lėšų neturi ir šią problemą siūlo spręsti rajono Savivaldybės biudžeto sąskaita.

Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Dumašius atkreipė dėmesį, kad už vandenį pinigus gyventojai moka AB „Klaipėdos vanduo“, o tinklus tiesti siūlo Savivaldybei, tad prasilenkiama su logika. „Manau, vertėtų organizuoti dėl šių dviejų teritorijų platesnio rato pasitarimą, kuriame dalyvautų Savivaldybės administracijos direktorius, AB „Klaipėdos vanduo“ direktorius, būtų pakviesta atstovų ir iš Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto… Nemanau, kad Savivaldybė pajėgi vien savo lėšomis įgyvendinti tokius projektus“, – mintimis pasidalijo komiteto pirmininkas J. Dumašius.

Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas sutiko su J. Dumašiaus mintimis, tačiau priminė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ akcijų rajono Savivaldybė turi 15 proc. Didžiausia bendrovės lėšų dalis surenkama iš klaipėdiečių, tad jie argumentuoja dėl to negalį tokių didelių investicijų nukreipti į rajoną, juolab kad yra daug reikalingų infrastruktūros projektų. „Tačiau gal vertėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją, gal prisidėtų valstybė, juolab kad anksčiau prisidėdavo, kai buvo skiriamos ir Europos Sąjungos lėšos, taip buvo išspręsta Priekulės situacija“, – prisiminė V. Valantinas.

Verta žinoti AB „Klaipėdos vanduo“ akcininkai: Klaipėdos miesto savivaldybė – 83,51 proc.; Klaipėdos rajono savivaldybė – 15,59 proc.; Neringos miesto savivaldybė – 0,90 proc.  

Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių