Žemės gelmių apsauga – žmogaus sveikatos garantas

Lietuvoje kasmet didėja sveikos gyvensenos šalininkų gretos. Tačiau specialistai ragina žmones ne tik atidžiai skaityti perkamų produktų pakuotes, bet atsigręžti ir į žemės gelmes. Būtent jų užterštumas gali sukelti didžiulę grėsmę žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Lietuvos turtas

LR aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Karpavičius „Bangai“ teigė, kad žemės gelmių padėtis Lietuvoje tikrai nebloga. „Tai rodo požeminio vandens naudojimas. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose gėrimui beveik išskirtinai naudojamas požeminis vanduo. Jo kokybė yra gera. Tai didžiulis Lietuvos turtas“, – akcentavo pašnekovas.

Deja, anot J. Karpavičiaus, kiek blogesnė situacija su pirmu nuo paviršiaus vandeningu horizontu – gruntiniu vandeniu. Šis vandeningas horizontas labiausiai pažeidžiamas, nes į jį nuo paviršiaus su lietaus vandeniu gali patekti žemdirbystėje naudojamos trąšos ar blogai saugomos cheminės medžiagos. Dėl šios priežasties kaimo vietovėje esančiuose šuliniuose dažnai nustatomas padidėjęs azoto kiekis. Tačiau šiuo metu žemės ūkio tarša, palyginti su tarybiniais laikais, žymiai sumažėjusi, nes trąšos naudojamos daug racionaliau, o kartais tiesiog nėra finansinių galimybių jų įsigyti…“ – sakė Aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vyriau­siasis specialistas J. Karpavičius.

Daugiausia naftos produktų

Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo skyriaus vedėja Rasa Radienė informavo, kad dažniausiai Lietuvoje nustatoma tarša naftos produktais, tai sudaro daugiau kaip 40 proc. visos žemės gelmių taršos. „Nieko nuostabaus, nes vien degalinių, pavyzdžiui, Klaipėdos mieste yra apie 40, neskaičiuojant naftos bazių, technikos kiemų, garažų, rezervuarų, autoservisų, automobilių išmontavimo aikštelių ir kt., įmonių, kurių veikloje naudojami naftos produktai“, – sakė R. Radienė. Pasak pašnekovės, kadangi Lietuvoje buvo daugiau nei 1200 pesticidų sandėlių, neretai nustatoma ir grunto bei požeminio vandens tarša pesticidais, o iš daugiau nei 800 buvusių sąvartynų vyrauja tarša sunkiaisiais metalais, iš žemės ūkio – tarša azoto junginiais, t. y. nitratais, nitritais, amoniu ir pan.

Žemės gelmių skyriaus vyriausiasis specialistas J. Karpavičius pastebėjo, kad žemės gelmių tarša yra pavojinga tuo, kad ji sun­kiai pašalinama ir dažniausiai tik sumažinama iki priimtinų ribų: „Netgi tais atvejais, kai teršiančios medžiagos per laidžius sluoksnius gali natūraliai pasišalinti slėnių, kalvų šlaituose, tai gali tęstis tiek metų, kiek metų vyko tarša. Pavyzdžiui, Vilniaus Gerosios Vilties gatvėje buvusi degalinė uždaryta jau daugelį metų, tačiau kiekvienais metais, ypač pavasarį Gerosios Vilties žiedo (viaduko) šlaite stebimas naftingo skysčio tekėjimas.

Kelia pavojų net gyvybei

Pavojingos cheminės medžiagos kelia realią grėsmę žmogaus sveikatai bei aplinkai. „Gali pasireikšti tiek minimalūs fiziniai simptomai, tiek pavojingi žmogaus gyvybei, pavyzdžiui, onkologinės ligos. Net jei užteršta teritorija nedaro tiesioginio poveikio žmogaus sveikatai, ji gali būti pavojinga aplinkai: paveikti įvairių gyvūnų, žuvų, paukščių reprodukciją tiesiogiai ar patenkant į mitybos grandinę“, – pasakojo Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo skyriaus vedėja R. Radienė.

Anot jos, žemės gelmių situacija Klaipėdos krašte yra panaši kaip ir visoje Lietuvoje. Tik, aišku, išskirtinė yra uosto teritorija. Lietuvos geologijos tarnybos Potencialių taršos židinių (PTŽ) duomenų bazėje Klaipėdos krašte yra užregistruoti 382 potencialios taršos objektai, iš jų net 200 yra Klaipėdos mieste. Tai nereiškia, kad visi šie objektai yra realūs taršos šaltiniai, tai reiškia, kad juose buvo naudotos ar šiuo metu yra naudojamos pavojingos cheminės medžiagos.

• Žemės gelmių apsauga yra reglamentuota Žemės gelmių įstatyme. Aplinkos ministerija įgyvendina valstybės politiką žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srityje, rengia ir tvirtina žemės gelmių apsaugos ir naudojimo ilgalaikes ir tikslines valstybės programas, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, nustato žemės gelmių išteklių naudojimo, apsaugos ir kontrolės tvarką ir ją įgyvendina, nustato žemės gelmių išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, reglamentuoja ir kontroliuoja žemės gelmių išteklių apskaitą.