Žvėrims – rojus, žemės savininkams – apmaudas

Per pastarajį ketvirtį amžiaus mūsų šalyje žvėrių populiacija išaugo kelis kartus, o medžioklės limitai liko tie patys. Dėl jų daromos žalos kenčia ūkininkai ne tik mūsų rajone. Šį rudenį kaip niekad dideli nuostoliai: atlyginti žalą kaimo žmonės prašo dėl sudraskytų veršelių ir telyčaičių. Javų augintojai apgailestauja dėl paukščių suniokotų pasėlių. Miškininkai nesidžiaugia žvėrių, naikinančių jaunuolynus, gausa. Gana saugoti žvėris – reikia didinti medžioklės limitus, – įsitikinę žalą patyrusieji.

Sudraskė trečią veršelį

„Šį rytą ganykloje netoli namų radome vilkų paskerstą veršelį, – antradienį skundėsi į „Bangos“ redakciją paskambinusi balsėniškė ūkininkė Vida Gedmintienė. – Nuo sodybos – apie 200 metrų, kieme pilna šunų…“

Ji pasakojo, kad vakare sutemus namiškiai pastebėjo, jog veršeliai kažko sunerimę, tačiau nieko blogo neįtarė. O rytą paaiškėjo, jog tuo metu vilkai vieną sudraskė. Rado išblaškytą bandą – stresą patyrę gyvuliai glaudėsi prie žmogaus. „Žiūrėti į žvėrių sumaitotą gyvulį buvo šlykštu, graudu ir apmaudu. Taip pjauna vilkai. Šiuo metu jie moko jauniklius medžioti“, – kalbėjo V. Gedmintienė.

Balsėniškė nebeištvėrė: šį rudenį jos ūkyje žvėrys nugalabijo jau trečią veršelį. Pasak ūkininkės, vilkai, įsisukę ne tik Balsėnuose, bet ir Liepaičiuose, Mataičiuose, šiemet papjovė per 20 veršelių ir telyčaičių. „Nebežinome, kaip apsisaugoti: nepadeda nei skambalai, nei vėliavėlės. Gal iš patrankos šaudyti? – neslėpė apmaudo ūkininkė. – Ginti gyvulius į tvartą, kai ganyklose tiek žolės, šilta, – nelogiška. Gyvulius laikome 7 vietose – nėra tiek darbininkų, kad juos saugotų. Aplinkosaugininkai saugo vilkus – jų tiek nereikia. Valdžia tegul mums padeda, nes patiriame didelius nuostolius. Mes ne vilkams šerti gyvulius auginame. Dabar taip sunku dėl smukusių pieno supirkimo kainų, o dar tokios žvėrių daromos bėdos.“

Ji piktinosi, kad pristačius dokumentus apie vilkų sudraskytą veršelį, gautų juokingą kompensaciją: 100 ar 200 litų, už didelį gyvulį – 1 000 Lt. „Betgi mano veislinės bandos gyvulys rinkoje kainuoja 3 500 Lt be PVM“, – sakė V. Gedmintienė.

Ketina šaudyti iš patrankos

Medsėdžių kaimo ūkininkai, auginantys javus, nebeapsikenčia nuo žiemoti skrendančių paukščių. Jau 5 metus jie leidžiasi čia žaliuojančiuose žiemkenčių laukuose. Daugiausia žalos padaro gervės, įrašytos į Raudonąją knygą. „Gyvename ties paukščių taku, – sakė vienas ūkininkas, nenorėjęs skelbti pavardės. – Rudenį žiemoti skrendantys sparnuočiai nusileidžia į mūsų pasėlius. Sunkūs paukščiai, savo dydžiu primenantys kalakutus, ne tik išrauna želmenis, bet ir sutrypia, ypač drėgną dirvą. Kartą bandžiau suskaičiuoti: gal 200 buvo nusileidusių. Vasarą apleistose, pelkėtose Medsėdžių kaimo dirvose gervės peri. Jos nebebijo žmonių. Ankstų rytą šie paukščiai įspūdingai klykauja, bet kai suniokoja tokius plotus…“

Pašnekovo teigimu, gervės sunaikina apie 10–20 proc. pasėlių. „Nuskabytuose, išretėjusiuose plotuose kitais metais užsiveisia piktžolės, – apgailestavo jis. – Jeigu aplinkosaugininkai nekontroliuoja gervių srauto, tegul duoda leidimą jas šaudyti.“

Medsėdiškis pasakojo ir apie žalą, kurią ūkininkai patiria dėl šernų. „Pernai per javapjūtę nufotografavau jų suniokotą javų lauką, bet nesulaukus komisijos teko nukulti“, – sakė jis.

Žmogus piktinosi medžiotojais, kurie nesaugo pasėlių nuo žvėrių. „Šie nušauna šerną tik tuomet, kai jiems reikia maisto. Jie nenori vietinių gyventojų priimti į medžiotojų būrelį. Mes tik auginame grūdus šernams, o šaudo svetimi“, – sarkastiškai kalbėjo medsėdiškis. Jo teigimu, šie neleistinu būdu vilioja žvėris – barsto kukurūzus prie bokštelio, kuris šalia ūkininko pasėlių. „Kitąmet įsigysiu dujinę patranką ir šaudysiu. Girdėjau, kad po to žvėrys į tuos laukus nebeateina“, – ryžtingai ištarė ūkininkas.

Briedžiui – piktadario etiketė

Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška teigė, kad jo valdose per daug stirnų, briedžių ir elnių. Pasak jo, populiacija padidėjo sustiprinus apsaugą nuo brakonierių. „Stirnos labai didelę žalą daro Šernų ir pamario miškuose. Jos nuskabo jaunų 1–5 metų pušelių, kurios yra mėgstamiausios, pumpurus. Tačiau per 3 metus jų populiacija taip išsiplėtė, jog skabo ir eglaites. Vadinasi, trūksta maisto“, – pasakojo girininkas.

Miškininkai bando saugoti jaunuolynus repelentais tepdami medelių viršūnes, bet stirnos nuskabo šonines šakeles. Aptveria tvoras, kad apsaugotų nuo stirnų, tačiau galiūnai briedžiai įsiveržia su tvora.

Jo teigimu, briedžių daroma žala kasmet didėja. Naktį į 1,5–2 ha jaunuolyną patekę 5–6 briedžiai suniokoja 10–15 metų pušeles. „Anksčiau miške pamatyti briedį – retenybė. Dabar gali stebėti 6–9 žvėrių bandą, – patikino girininkas. – Briedis – pernelyg saugomas žvėris. Jų populiacija išaugo kelis kartus, o medžioklės limitas nepasikeitęs.“

Pasak A. Samoškos, kasmet žalos padaro šernai, kurie ieškodami gardumynų išknisa 2–3 metų sodinukus. Šernų girininkijoje kasmet nuo jų nukenčia apie pusantro hektaro eglaičių, pušelių jaunuolynų.

Girininko teigimu, žvėrių apskaitą atlieka medžiotojų būreliai. „Bet pastaruoju metu leidimų medžioti duodama žymiai mažiau nei galėtų pagal suskaičiuotus žvėris, – sakė jis. – Reikia didinti medžioklės limitus – leisti daugiau sumedžioti briedžių, elnių, stirnų.“

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas (ekologas) Remigijus Alšauskas: „Šiemet dėl šernų padarytos žalos kreipėsi 5 gyventojai – žvėrys iškniso grūdines kultūras ir bulvių pasėlius.

  Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kurios pirmininkas – Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vincas Letukas, dalyvaujant seniūnijos, medžiotojų būrelio, kuriam priklauso teritorija, atstovams, tikrina suniokotus laukus. Didžiausi nusiskundimai – iš Judrėnų ir Veiviržėnų seniūnijų. Čia medžioja „Judrės“ medžiotojų būrelis. Tarp jo narių ir vietinių gyventojų nėra tinkamo bendravimo. Beje, į medžiotojų būrelį gali priimti kaimo žmones, bet jeigu medžioklės plotai per maži, nepriima.

  Bet ne vien medžiotojai privalo saugoti pasėlius – ir žemės savininkai: aptverti, naudoti repelentus, kitas žvėris atbaidančias priemones. Nepastebėjome medžiotojų barstomų kukurūzų, bet normos ribose tai leistinas medžioklės būdas.

  Šį rudenį užregistruota 20 prašymų kompensuoti vilkų padarytą žalą. Žvėrys sudraskė 2 avis bei 29 veršelius ir telyčias. Pernai buvo mažiau nukentėjusių ūkininkų. Žalai atlyginti buvo paskirta 10 tūkst. Lt. Šiemet komisija, įvertinusi situaciją, iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos taip pat numatys lėšų žalai atlyginti. Kompensacija bus skiriama atsižvelgus į gyvulio svorį. Rinkoje jo kaina žymiai didesnė – nukentėjusiesiems bus atlyginta tik dalis žalos.

  Šiemet vilkai, mokydami jauniklius, labiau puola gyvulius nei anksčiau. Informuosime Aplinkos ministeriją ir prašysime, kad leistų daugiau sumedžioti vilkų“.

• Medžiotojų būrelio „Judrė“ pirmininkas Giedrius Luneckas: „Būreliui vadovauju tik nuo birželio. Kiek pajėgiame, tiek padedame ūkininkams. Mes nesusipykę su gyventojais – konfliktas tarp būrelio narių – pusantrų metų bylinėjomės. Bandysime tartis su nukentėjusiais ūkininkais, kaip atsilyginti. Tai sudėtinga, nes turime daug skolų.“