Gitaros skambesys užkabino sielos stygas
YAMAHA muzikos mokyklos klasės Gargžduose mokinės Evelina Rimašauskienė, Rūta Stropienė ir Sigita Stalmokė jau surengė ne vieną koncertą. Nuotraukoje, darytoje per koncertą, kavinėje „Bastilija“, jos įsiamžino kartu su kitomis YAMAHOS ugdytinėmis ir mokytoju M. Eiva.
Kai gargždiškis verslininkas Jonas Blagnys į rankas paima gitarą ir prikimusiu balsu uždainuoja, akimirksniu pavirsta vienu iš savo dainos herojumi valkata Džovaniu. Jo nebeslegia žemiški rūpesčiai, lieka tik muzika, gamta, artimieji. Visa tai susilieja į harmoningą visumą, kuri pakylėja emocinę būseną ir kaskart įkvepia rytdienai.
Paimti gitarą į rankas nevėlu bet kokiame amžiuje – tai įrodė ir trys gargždiškės – Evelina Rimašauskienė, Rūta Stropienė ir Sigita Stalmokė. Jos nuvedė savo vaikus mokytis į Gargžduose įsikūrusią muzikos mokyklos YAMAHA klasę, tačiau ir pačios neatsispyrė pagundai išlaisvinti muzikinius gebėjimus. Dabar gitaros stygos joms pažįstamos kaip penki rankų pirštai, tad jau spėjo surengti ir ne vieną koncertą.
Įrašė, kad nenugrimztų užmarštin
Verslininkas J. Blagnys prisipažįsta, jog nėra baigęs jokios muzikos mokyklos, net natų nepažinojęs. Pirmųjų akordų jį išmokė Vytas Lukas, kuris grojo tiek pučiamaisiais instrumentais, tiek gitara, tačiau jaunas žuvo. „Šypsos gėlės laukuose“ – tokia buvo pirmoji išmokta daina. „Tais laikais daug jaunimo grojo šokiuose, mėgdavo skambinti gitara, tad versdavo populiarias užsienio dainas į lietuvių kalbą. Jos iki šiol skamba ausyse. Labai daug grojimo įgūdžių įgijau ir armijoje. Senųjų dainų negalėjau neįrašyti į savo pirmąjį kompaktinį diską, kurio pristatymas dar tik vyks. Norisi, kad senos geros dainos neišnyktų iš mūsų gyvenimo“, – kalbėjo pašnekovas.
„Bangos“ korespondentei jis pirmajai įteikė ką tik „iškeptą“ kompaktą. Kiekviena įrašyta daina turi savo istoriją. Pavyzdžiui, „Tai ledo ritulys“ atspindi jo kitą, ne mažiau svarbų pomėgį (Jonas yra ledo ritulio komandos „Gargždų ledžinga“ vadovas – aut. past.). Daina „Užaugo mūsų vaikelis“ dedikuota dukrai Monikai, kuri yra tituluota laureatė ir ne kartą muzikiniais gebėjimais garsino rajono vardą. „Pamenu, išaušo Monikos 25-ojo gimtadienio rytas ir mintyse kilę žodžiai greitai, kone patys sugulė į dainos posmus. Vakare dukrai padarėme staigmeną, ją pasitikome su torto žvakučių šviesa ir nauja daina“, – jaudinančią akimirką prisiminė muzikai neabejingas verslininkas. Jonui ne kartą yra tekę regėti, kaip skambant jo dainoms, artimųjų akyse iš jaudulio pradeda kauptis ašaros. Tai brangios, ilgam įsimenančios akimirkos.
Neuždarbiauja vestuvėse ir gimtadieniuose
Jonas atlieka ne tik savo kūrybos dainas, tačiau perdainuoja ir S. Povilaičio, E. Kučinsko, G. Tautkaus, V. Šiškausko, „Hiperbolės“ hitus. Iš viso gargždiškis galėtų atlikti apie 200 dainų, iš atminties – apie 40–50. „Turiu 5 dainų sąsiuvinius, iš kurių pirmieji 2 parašyti ranka su visais akordais. Pradžia buvo gal nuo 1980 metų. O dabar viską populiaru atsisiųsti internetu“, – pasakojo gargždiškis.
Jis neina uždarbiauti į gimtadienius, vestuves – muzika mėgaujasi tik artimųjų, draugų būryje. Verslininkas vadovauja UAB „Litinsta“, užsidirba iš lauko inžinerinių tinklų statybos.
„Šią vasarą poilsiavome prie Platelių ežero, tai tris vakarus gitaros iš rankų nepaleidome, aplinkiniai išsijungė net savo radijo imtuvus, kompaktinius grotuvus ir klausėsi mūsų atsklindančios muzikos, kuri laužo šviesoje liejosi visiškai nevaržomai. Būna susiėjimų, kad groju ir 6 valandas“, – šypsodamasis pasakojo Jonas. Jo albumas „Aš valkata Džovanis“ yra pirmasis, tačiau pašnekovas žada, kad tikrai ne paskutinis. Talkinamas profesionalaus saksofonisto Sigito Stalmoko, kitų muzikai neabejingų draugų jis tikisi įrašyti ir antrąjį.
Prilygo kinų rašto mokymuisi
Išsipildžiusi sena svajonė – taip įgyvendintą siekį išmokti groti gitara apibūdina trys gargždiškės Evelina, Rūta ir Sigita. Jos susipažino per vaikus, nes visų atžalos lanko YAMAHOS muzikos mokyklos Gargždų klasę. Sužinojusios, kad yra galimybė mokytis ir suaugusiesiems, susiėjo. „Pirmieji metai buvo labai sunkūs. Mes mokomės groti ne akordais, o iš natų, tai klasikinis grojimas. Buvo akimirkų, kai kirbėjo noras viską mesti. Tačiau šaunaus mokytojo Mykolo Eivos dėka įveikėme visas krizes“, – „Bangai“ pasakojo Evelina ir Rūta. Sigita prie jų kompanijos prisijungė šiek tiek vėliau, tačiau jai nebuvo problemų koleges pasivyti, mat gitarą buvo laikiusi ir anksčiau. O Evelina ir Rūta viską pradėjo nuo pagrindų.
„Iš pradžių mokymasis groti gitara prilygo norui išmokti kinų raštą. Tačiau laiptelis po laiptelio lipome viršun. Juolab, kad mokytojas parinkdavo mūsų pageidaujamas dainas. Daugiausia – tai klasika. Taip pat dainos apie angeliukus, dramblius, kad galėtume pagroti vaikams. Tam tinkami Gedimino Storpirščio dainų tekstai. Per pamokas tik grojame, tačiau kai susėdame viena pas kitą jaukioje terasoje, namuose mėgstame ir padainuoti“, – pasakojo moterys. Rūtos vyras taip pat buvo užsidegęs groti gitara, tačiau koją pakišo užimtumas, o gal per mažas noras – belieka tik spėlioti. Vis dėlto jam labai patinka klausytis žmonos grojimo, kuris atpalaiduoja, o kartais net užmigdo. Šiais mokslo metais gitarą prisijaukinti mėgins ir Evelinos vyras.
Pasak gargždiškių, tie kurie sako, jog vyresniame amžiuje tokiems pomėgiams nebėra laiko, tik nori save apgauti. Kai yra pakankamai noro, galima viską suspėti. Pavyzdžiui, Sigitą būtų galima pavadinti moterimi orkestru, mat ji ne tik rūpinasi nuosavu verslu, bet randa laiko ir lauko tenisui, taip pat šiuolaikinės muzikos ansambliui Gargždų kultūros centre ir, žinoma, mokosi groti gitara. „Kiekviena svajonė yra pasiekiama, tereikia noro ir kantrybės“, – apibendrino pašnekovės.
