Ko tikėtis Asilo metais?
Pagal senovės persų kalendorių nuo pavasario lygiadienio, t. y. kovo 20–21 d., įžengėme į Asilo metus. Iki tol žinojome, kad 2026-ieji pažymėti simboliniu Arklio ženklu, įvairūs aiškintojai nuteikė, kad šiais metais teks nunarinti galvas ir, ką ne ką užkramčius, sunkiai arti, t. y. dirbti. Veržlumą ir aktyvumą pranašavo nebent žinia, kad tas Arklys ne paprastas, o ugninis. Šiaip jau arklys ir daugiau gerų savybių turi, ko lietuviai nepasakytų apie asilą.
„Nutilk tu, asile“, – vienas jaunas Seimo narys kreipiasi į kitą. „Jau ir asilui aišku“, „Kokiu asilu reikia būti, kad šito nesuprastum“, – skamba toliau iš Seimo tribūnos. Ir ne tik. Sakytume, pats gyvūnas mūsų šalyje nepopuliarus, bet žodis mėgstamas. Ypač kai reikia įvardinti oponento proto galias, aiškiai nekokias. Ir mūsų tautosaka nėra šiam gyvūnui palanki. Žmogus per garsiai dainuoja ar šaukia – bliauna kaip asilas. Neperkalbamas – užsispyręs kaip asilas. Nesiseka išmintingai mąstyti – durnas kaip asilas. Rytų šalių literatūroje asilas dažniausiai vaizduojamas toks nedidukas, romus gyvulėlis, nešuliais apkrautas taip, kad vos galva ir kojos kyšo, tačiau kantriai nešantis sunkiausią naštą. Toks, sakytume, vertas pagarbos žmogaus pagalbininkas ir tuo savo kantrumu jam artimas. O žmogaus kantrybė kartais ir už asilo stipresnė.
Štai turėdami administratorių „Gargždų būstą“ J. Janonio gatvės gyventojai patys aiškinasi, kas nutiko, jog visą mėnesį karšto vandens trikdžiai nesibaigia. Tuo metu vienoj mokykloj tėvai patys ieško mokytojo, nėra kas vaikus moko. Nestebina jau ir tai, kad žmonės patys nustato sau ligas ir pasiskiria gydymą. Juk kol pas gydytoją specialistą pateksi, per tą laiką ne vieną negalavimą turėsi, o gal net kelis. Sergančių daugėja ir dėl to, kad, kaip skelbia statistika, kas trečias Lietuvos gyventojas artėja prie šešiasdešimties arba jau turi 60 su viršum metų. O tiek sulaukęs retas jaunuoliu pasijaučia. Medikai piktinasi, kad jų darbo imasi dirbtinis intelektas, todėl neišvengiama komplikacijų ar uždelstų ligų. Betgi kitaip vargiai bus, kai paslaugos taip sunkiai prieinamos. Tikrai ne pasiteisinimas, kad trūksta specialistų, kad jauni veržiasi tik į didmiesčius. Užsukite po pietų į taip vadinamas valdiškas gydymo įstaigas Klaipėdoje. Gal eilės čia rikiuojasi didžiausios? Priešingai, koridoriai tušti, net skamba. Mat gydytojai į privačius kabinetus išsilakstę. Nereikia čia didelės išminties tam procesui suvaldyti, tikrai yra veiksmingų būdų. Pvz., naudinga paklausyti, kaip tą situaciją patys kantriai laukiantieji vertina. O jie sako paprastai: gydytojus ruošia valstybė, studijos nemokamos, tad ir atidirbti jauniems specialistams reikėtų ne ten, kur nori, o kur labiausiai reikia. Ne užsienyje, ne privačiose įstaigose. Valstybė duoda jums, tad nelikite skolingi. Tiesa, yra gražių pavyzdžių, bet tik pavyzdžių.
O kol kas kantriai stebėdami kainų pasiutpolkę vis tiek šluojame „Maximos“ lentynas. Pavalgyti tai norisi, o skaniai pavalgyti – netgi mažai šventei prilygsta. Ypač jeigu pačiam vargti netenka, kažkur užsuki, tave maloniai aptarnauja. Žinoma, ieškom, kad būtų ir skanu, ir nebrangu, ir aplinka jauki, ir švaros netrūktų. Nors tai nelengvai suderinami dalykai, bet pasitaiko. Tokia būdavo ir senųjų gargždiškių atmintyje iki šiol išlikusi valgykla „Bulvė“, garsėjanti apdainuotaisiais cepelinais. Ką jau ką, o Gargždų „Bangą“ su jos sirgalių skanduotėmis ir „Bulvę“ dažnas Lietuvoje žinojo. Tik jeigu futbole vykstantys pokyčiai ir dabar džiugina, tai už „Bulvę“ jau tenka raudonuoti. Ypač kai čia apsilankęs anoniminis ragautojas, prisidengęs Riebaus katino vardu, skėlė tokį straipsnį, jog tapo neskanu ne tik valgyti, bet ir skaityti. Gal po tokio vertinimo bus suprasta, jog atėjo laikas ir „Bulvei“ keistis, suvokti, kad tai svarbu ne atskiriems žmonėms, bet ir miestui. Vien pavadinimas ir nostalgija jau nebeišgelbės.
Taigi ko tikėtis Asilo metais? Žinant, kad asilai pasižymi puikia atmintimi (vietoves ir žmones jie gali atpažinti ir po 20 metų), kad jų balsas girdimas net už 3 kilometrų, astrologai žada daug viltingų permainų. Esą, šiais metais pagaliau baigsis krizės ir karai, pasaulyje atsiras daugiau stabilumo, žmonės drąsiau atsigręš į dvasines vertybes ir santūriau vertins permainas. Taip pat primenama, jog šiais metais svarbu lavinti atmintį ir turėti tvirtą savo nuomonę, savo balsą, o mėgstantiems pasisvaidyti asilą menkinančiais epitetais reiktų nepamiršti senos patarlės, jog „ne kiekvienas su ausimis – asilas, bet kiekvienas asilas turi ausis“.
