Premjerės pomėgis Italijai – misijos išlaidos mokesčių mokėtojams
Mūsų šalies premjerė Inga Ruginienė savaitgalį su oficialiu vizitu lankėsi Italijoje ir Vatikane. Kelionėje ją lydėjo ne tik oficiali delegacija, bet ir šeimos nariai – vyras ir du vaikai. Be abejo, šis, kaip ir kiti vizitai, atneš Lietuvai vienokios ar kitokios naudos, bent jau laikino žinomumo.
Šiaip vizitas, nors ir neeilinis, gal nebūtų taip atkreipęs visuomenės dėmesio, jei ne I. Ruginienės aiškinimas, kad valstybines funkcijas komandiruotės metu vykdys visa šeima. Suprask, ir vaikai, kurių kelionės išlaidas padengė Vyriausybės kanceliarija, kitaip tariant, mes visi. Iki šiol šalies vadovai savo vaikus nelabai įtraukdavo į valstybės reikalus, bet pasaulio tvarka keičiasi greitai. Matyt, netrukus valstybę ims valdyti ir politikų vaikai.
Panašu, Premjerė pamėgo Italiją. Praėjusį mėnesį šioje šalyje lankėsi su vyru žiemos olimpinėse žaidynėse. Kas be ko, misija buvo kilni – palaikyti šalies sportininkus. Ar premjerės sutuoktinio dalyvavimas buvo būtinybė, kokią ypatingą misiją jis atliko, kurios negalėjo padaryti pati ministrė pirmininkė, tik klausimas mokesčių mokėtojams, už kurių pinigus į Italiją tada keliavo premjerės vyras.
Šį mėnesį vėl kelionė į Italiją, šįkart jau ir su vaikais. Misija esą vėl svarbi – vizitas pas Šventąjį tėvą. Čia kaip pažiūrėsi, juk tokių vizitų vyko ir kiti Lietuvos premjerai, taip pat ir su vaikais. Antai 2017 m. su žmona ir vaikais į Vatikaną keliavo ir tuometinis premjeras Saulius Skvernelis. Tiesa, šiuos vizitus skiria pora detalių: savo šeimos narių kelionės išlaidas S. Skvernelis tada padengė asmeninėmis lėšomis. Taip pat nepabrėžė, kaip tą padarė I. Ruginienė, kad valstybines funkcijas vykdė visa šeima.
Šį kartą valstybę reprezentavo, anot pačios premjerės, ne tik jos vyras, bet ir vaikai. Nemenka užduotis jaunuoliams, o ir smalsu: kokie buvo įgaliojimai?
Bala nematė, I. Ruginienė priesaikos Lietuvai metu nepaprašė Dievo pagalbos, bažnyčioje pamaldų, kuriose dalyvauja kelių šalių prezidentai, metu, nenori ar negali atsistoti ar atsiklaupti, nes esą smilkalai jai suka galvą ir ji blogai jaučiasi. Gal atsiprašius dėl sveikatos nereikėtų tokiose mišiose dalyvauti iš viso, tuomet ir jos kanceliarijai netektų išleisti žmones klaidinančių paaiškinimų, girdi, premjerė nėra praktikuojanti tikinčioji. Nors ji pati teigia dar kitaip. Žodžiu, ne mūsų, o jos sąžinės reikalas, kokios ten sąsajos su religija.
Bet mūsų reikalas – kas keičiasi valstybės atstovavime ir kodėl keičiasi, jei į jį reikia įtraukti ir vaikus. Kiekvienas oficialus vizitas, net jo detalė, turi kažkokią žinią. Kokią naują žinią norėjo paskleisti premjerė, tvirtindama, jog ir jos vaikai vykdys kažkokias valstybines funkcijas, todėl į Romą jie privalo būti nuskraidinti už valstybės pinigus.
Įprasta, kad valstybės vadovų, ambasadorių, atašė, pasiuntinių sutuoktiniai, jei tokie yra, taip pat atlieka reprezentacines pareigas. Tačiau jie yra suaugę, už save atsakingi asmenys, kurie gali rinktis tas pareigas atlikti aktyviau ar pasyviau, už tai gaudami atlygį ar darydami tai savanoriškai.
Vaikai, nepilnamečiai ar suaugę, į tuos suaugusiųjų žaidimus paprastai neįtraukiami. Nebent dabartinio JAV Prezidento šeima, kur pirmos kadencijos metu valstybinius reikalus mėgo tvarkyti duktė Ivanka, o dabar – žentas. Na, dar šiuo metu dizaino pasaulį užkariaujanti anūkė. Tiesa, Baltarusijos prezidentas taip pat mėgsta savo jaunėlį rengti galimam prezidento postui, kaip ir Šiaurės Korėjos lyderis įpėdinystės moko savo dukterį. Bet mes į tokius pavyzdžius juk nesilygiuojame?
Net karališkosios šeimos savo nepilnametėms atžaloms pareigų neužkrauna, bet leidžia džiaugtis vaikyste ar paauglyste.
Politikų šeimų vaikai savaime sulaukia daugiau dėmesio, nes dėl tėvų padėties ir politinio angažuotumo jie atsiduria išskirtinėje situacijoje. Ar jie psichologiškai tam pasiruošę, ar „valstybinių funkcijų vykdymas“ nepilnamečiams yra ne per daug sudėtinga našta? Ir kas toje naštoje – gal santykių mezgimas su Italijos jaunimo organizacijomis ar tik gražiai pasirėdžius pastovėti šalia svarbias pareigas einančios mamos? Jei tik tiek, tai negi Lietuva taip blogai apmoka už ministrės pirmininkės darbą, kad iš atlyginimo nebeišgali už vaikų keliones susimokėti pati, o ieško galimybių valstybės kišenėje.
Visa tai neveda prie sveikos, sąžiningos ir atsakingos tautos formavimo, o tik moko, kad jei jau kartą užkopei į valdžios olimpą, naudokis proga, kol gali. O tie, kurie olimpo apačioje, tiems belieka valdžios pavyzdžiu žiūrėti savo kišenės, o ne visų gerovės.
Tik ar tokioje valstybėje norime gyventi. Manyčiau, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarai vienbalsiai pritartų tokiam klausimui.
