• 18 rugpjūčio, 2022
|

Brangu gyventi gerai – kur dedate kablelį?

Tyrimas: lietuviai kol kas finansiniu požiūriu yra mažiausiai įsitempę tarp kaimyninių šalių.

Didžiausias brangimas!!! ‒ skelbia įvairių tyrimų antraštės, tą ir be tyrimų pajunta mūsų asmeninės kišenės. Pastaruoju metu dėl pasaulinės krizės, agresorės Rusijos sukelto karo išaugusios kainos verčia ne juokais susimąstyti, kaip gi gyvensime ateityje. Turbūt daugelis iš mūsų atsitiktinai susitikęs pažįstamą, draugų ar giminių sueigose aptarinėjame šių dienų aktualijas – kosminiu greičiu kylančias kainas. Apie jų spartų augimą nuolat kalba ir ekonomistai, tačiau pastaruoju metu jie jau atviriau samprotauja ir apie tai, ar tikrai yra toks realus pagrindas kainoms taip sparčiai augti kaip jos auga būtent Lietuvoje. Ekonomistai įtaria, kad tai mūsų šalyje tampa verslo mada.
Remiantis naujausiais Statistikos departamento birželio mėnesio duomenimis, paslaugų kainos per metus, lyginant 2021 m. birželį su 2022-ųjų birželiu, iš viso didėjo net 12,1 proc. Ženkliai kilo sporto ir poilsio įrangos bei reikmenų nuoma – kainos didėjo 38,7 proc., taip pat keleivinio geležinkelio transporto paslaugos, kurių kaina augo 31,1 proc.
Štai transporto priemonių draudimas brango 26,8 proc. Mano asmeninė patirtis tai patvirtina – už automobilio draudimą sumokėjau tokią sumą, kad, rodos, geriau jau visur pėsčiomis būtų vaikščioti. Nors reikėtų turėti mintyje, kad augo ir avalynės taisymo paslaugos – 21,9 proc.
Būsto priežiūros ir remonto paslaugos kilo 23,8 proc., o tarp labiausiai brangusių – gidų paslaugos, kurių kaina didėjo 22,8 proc. Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, buitinės technikos kainos dar nė nepasiekė piko.
Pramogos – kinas, teatrai ir koncertai, taip pat kaip ir sanatorijų paslaugos, per metus pabrango apie 19 proc. Dar beveik tiek pat, 18,6 proc., ir atostogų išvykos. Kirpyklų ir kitų asmens priežiūros paslaugų kainos 2022 m. birželio mėn., palyginti su 2021 m. birželio mėn., padidėjo 14,4 proc.
Tuo metu bendra metinė infliacija birželį sudarė 21 proc.
Remiantis minėtais Statistikos departamento birželio mėnesio duomenimis, per metus labiausiai pabrango pašto paslaugos, jų kaina kilo net iki 87,7 proc. Nors Lietuvos paštas drastiškai kelia paslaugų kainas, tačiau nesugeba amortizuoti savo išlaidų ir nueina tiesiausiu keliu: uždaro stacionarius paštus. Mūsų rajone nuo šios savaitės liko tik 2 stacionarūs paštai – Gargžduose ir Priekulėje, deja, nebelieka Dovilų pašto – jo vietoje tik mobilusis paštininkas, kuris esą užtikrins kokybišką aptarnavimą. Kad ir kaip doviliškiai priešinosi ir rinko parašus, reiškė savo pilietinę valią esą kiek gi galima žlugdyti regionus, o juk Dovilų seniūnija – auganti, tačiau jų balsas į dangų nenuėjo – Doviluose pašto skyrius vis tiek uždarytas. Doviliškiai piktinosi, kad neteko, nors ir brangių, tačiau taip reikalingų, kasdienių pašto paslaugų: konsultacijos, kurios nemokamai buvo teikiamos atliekant įvairius mokėjimus, pavedimus, siunčiant siuntas ir kt. Ypač tai naudinga ir aktualu buvo senjorams, kurie galėjo ateiti į paštą ir viską išsiaiškinti. Dabar teks laukti mobiliojo paštininko – prisiskambinsi bendruoju pašto informacijos telefonu ar ne, užsuks žadėtą dieną paštininkas į namus ar ne? O jei mobilusis paštininkas suserga? Ar yra kas iškart jį pavaduoja? Patirtis kitose rajono kaimiškose teritorijose, kuriose dar anksčiau buvo įvestas mobiliojo paštininko aptarnavimas, nėra labai džiuginanti.
Žvelgiant į rodiklius atrodo, kad brangu gyventi gerai – kur dėsite kablelį šiame sakinyje? Mėgstu ir pati sakyti atsidusdama – brangu gyventi. Tačiau galima žvelgti ir kitaip: brangu, bet gyventi gerai! Ekonomistai pastebi, kad kelti kainas tampa mada. Štai žiniasklaidos kalbintas ekonomistas Rimantas Rudzkis tikino, kad, infliacijai kylant, klausimus derėtų kelti konkrečiai dėl paslaugų įkainių didėjimo, kuris jam pasirodė kiek įtartinas. „Mano vertinimu, jos pakilo labiau nei turėjo. Bet tai nestebina, nes tokios tendencijos matomos praktiškai visose prekių ir paslaugų kategorijose“, – sakė ekonomistas. Pasak jo, šiuo metu didžioji dalis verslų kainas kelia, nes yra susiformavusi tokia mada.
Lietuvos ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuva jau turi užsisukusią kainų augimo spiralę, kuri, ko gero, nesibaigs geruoju. „Pakėlę kainas galime prarasti tarptautinį konkurencingumą“, – įspėjo jis.
Vis dėlto, nors kasdien ir padūsaujame užsipylę kuro ar nusipirkę maisto gal ir neadekvačiomis kainomis, kitas šiomis dienomis paskelbtas tyrimas atskleidžia, kad lietuviai kol kas finansiniu požiūriu yra mažiausiai įsitempę tarp kaimyninių šalių. „Kantar“ parengė „Karo barometrą“ – išsamią studiją apie tai, kaip karas veikia vartotojų įpročius, nuotaiką, ketinimus dešimtyje šalių: Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Bulgarijoje ir Serbijoje. Lietuvos gyventojai jaučiasi vieni labiausiai veikiamų karo Ukrainoje, tačiau finansiniu požiūriu kol kas yra labiausiai atsipalaidavę tarp kaimyninių šalių, rodo naujas „Kantar“ atliktas tyrimas. Jo duomenimis, labiausiai dėl finansinės ateities nerimauja bulgarai ir vengrai. Daugelyje šalių gyventojai jau ėmė smarkiai riboti kai kurias išlaidas, ypač pramogoms, prabangos prekėms, tačiau Lietuvoje vis dar yra kitaip. Minėtas tyrimas atskleidžia, kad esą kol kas demonstruoja santykinę ramybę: pavyzdžiui, apkarpyti išlaidas pramogoms ketina apie du trečdaliai respondentų kitose šalyse ir tik trečdalis Lietuvoje. Taigi, perplyšusi nuo poilsiautojų srauto Palanga, išpirkti bilietai į tarptautinio lygio koncertus, skrydžiai į užsienio šalis ir kt. suteikia iliuziją, kad, nors brangu, gyventi yra gerai. Ironiška, bet visada gyventi nelabai gerai yra būtent Palangos verslininkams, kurie paslaugų kainas yra iškėlę į neįtikėtiną lygį, tačiau šią savaitę žiniasklaida pilna jų raudų esą tokio blogo sezono dar nėra buvę.

Monika CALZONAITĖ
„Bangos“ korespondentė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių