Klaipėdos rajone – gyvas, pintas labirintas

Veiviržėnuose kūrybiški vietos gyventojai puoselėja miestelio erdves. Čia galima rasti įspūdingą šių metų menininkų plenero rezultatą – miestelio simboliu papuoštą sieną, menininkų ir vietos gyventojų tapytas duris. Praėjusiais metais atnaujinta it gulbė baltai šviečia bažnyčia. Veiviržo upės slėnyje įkurdintas praėjusių metų kūrybinių dirbtuvių darbas – Šv. Jurgio koplyčios legendos sekretas.
Slėnyje bręsta ir auga dar viena Veiviržėnų kultūros centro iniciatyva atsiradęs traukos objektas – gyvas, iš žilvitinio karklo suvytas labirintas.

Dar trapus
„Labai aukštai užsikėlėme kartelę. Praėjusiais metais padarėme sekretą – manėme, nebeperspjausime“, ‒ atvirai „Bangai“ sakė Veiviržėnų kultūros centro laikinai einantis pareigas direktorius Marius Kakta, tačiau pridūrė, kad štai, sugalvotas labirintas jau pasodintas miestelio slėnyje. Pašnekovas pasakojo, kad dar nė neuždėję ant Šv. Jurgio koplyčios legendos sekreto stiklo, jis, Veiviržėnų kultūros centro direktorė Neringa Žemgulienė ir netoli Veiviržėnų seniūnijoje sodyboje gyvenantis menininkas Artūras Nikitinas dalinosi idėjomis, ką būtų galima sukurti kitiems metams rašant tęstinį projektą. Esą taip juokaujant ir kilo mintis apie labirintą. Marius atskleidė, kad iš pradžių nė neįsivaizdavo, kaip viską padaryti, kad tai būtų funkcionuojantis, gyvas kūrinys. Kadangi M. Kaktos sūnus mėgstąs šią pramogą, esą teko pabuvoti ne viename labirinte. „Pamaniau, kad visai įmanoma. Ir pasirodo – tikrai įmanoma“, ‒ pasidžiaugė veiviržėniškis.
Šiuo metu labirintas nėra atviras lankytojams, reikia šakelių brandos. Labirintas dar trapus: šaknys nėra tvirtos, leista užželti žolei, kad jos nedžiūtų. Pirmuosius du mėnesius labirintas laistytas kiekvieną dieną.

Veviržėnų kultūros centro l. e. p. direktorius M. Kakta džiaugėsi dar viena įgyvendinta idėja – gyvu, iš žilvičio vytelių supintu labirintu.

Trys laiko juostos
Veiviržėnų kultūros centro l. e. p. direktorius M. Kakta minėjo, kad teko pasukti galvą, kaip kūrinį suprojektuoti, kad augantis senas ąžuolas būtų ten, kur turėtų būti, kaip sujungti visą kūrybinių dirbtuvių laiką. Pirmųjų metų menininkų plenero Veiviržėnuose metu ant durų nugulė potėpiai su įvairias Veiviržėnų istorijos vaizdais, žymiais žmonėmis. M. Kakta su menininku A. Nikitinu ant durų pavaizdavo signatarą Jurgį Šaulį, kūrinys buvo skirtas gimnazijai. Antraisiais metais visi menininkai dirbo prie sekreto.

Šių metų tema leido menininkams laisviau išreikšti savo emocijas. Taigi, gyvame labirinte bus trys laiko juostos – ateitis, dabartis ir praeitis. Tokia buvo šių metų plenero tema. M. Kakta įvardindamas labirinto prasmę vėlgi pastebėjo tęstinumo siekį – atskleidžiamos vis kitos miestelio istorijos, tačiau naujos idėjos leidžia pasvajoti apie ateitį, parodyti dabartį. Labirinte būsią trys įėjimai, tačiau susikertantys, kaip susikerta praeitis, dabartis ir ateitis. „Pasukus viena kryptimi – nueitumėte į „praeitį“, kita – į „ateitį“, o į „dabartį“ veda 2 keliai – tai simbolizuoja pasirinkimo galimybę. Tai turėtų būti pramoga jauniesiems labirinto lankytojams, todėl kad abi labirinto pusės yra simetriškos ir galima lenktyniauti kas greičiau nubėgs į „dabartį“, ‒ pasakojo l. e. p. Veiviržėnų kultūros centro direktorius. Planuojama, kad aikštelėse atsiras didieji darbai – durys, o vienpusės durys bus lyg labirinto kelrodės. Taip pat norima įrengti suoliukus. „Tai didžiulis darbas, o be bendruomenės ir be bendradarbiaujančių įstaigų nepavyktų šio projekto įgyvendinti“, ‒ įsitikinęs M. Kakta.
Veiviržėnų kultūros centro tęstinis projektas „Kūrybinės dirbtuvės Veiviržėnuose“ apėmė ir menininkų plenerą „Durys“ ir labirinto idėją. „Finansavimas skirtas nuo durų, labirinto paruošimo, iki labirinto pynimo, durų išpiešimo“, ‒ įvardijo M. Kakta.
Projektą inicijavo Veiviržėnų kultūros centras, pasak l. e. p. direktoriaus, pačių ir labirintas suprojektuotas. Jį pynė įmonė „Pintos tvoros“. Pynimas užtruko 2 savaites – darbo dienomis jį pynė net 10 žmonių, o savaitgaliais – dar daugiau.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba – 7 500 Eur, Klaipėdos rajono savivaldybė – 6 000 Eur, gauta ir kitų lėšų – apie 4 000 Eur.