Kupinas sunkumų ir nenuspėjamas darbas – kinologų kasdienybė
Kinologo darbas – nenuspėjamas ir įdomus. Apie jį pasakojo Klaipėdos VPK vyr. patrulis Marius Labutis ir VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardoje dirbantis jaunesnysis specialistas Remigijus Rusteika.
Remigijus Rusteika su belgų avigane Cara.
Namuose net 6 keturkojai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis patrulis M. Labutis kinologu jau dirba 14 metų. Ketverius metus visada šalia jo keturkojis porininkas – belgų aviganis Naruto. Marius namuose turi net 6 šunis: vieną tarnybinį, išėjusį į pensiją, Naruto, dar vieną – žmonos, kuri taip pat dirba kinologe, du jorkšyro terjerus ir dar vieną jauną vokiečių aviganę. Pašnekovo teigimu, kinologo darbas nėra monotoniškas, norisi pamėginti ir vieną, ir kitą veislę, treniruoti skirtingų lyčių šunis. Tiesa, kinologams tenka padirbėti ir namuose, tai – nuolatinis darbas. „Šunys mokinasi visą gyvenimą. Nėra taip, kad darbą atlikai – kaip knygą parašei, ir palikai. Šunims nuolatos reikia treniruočių, priminti išmoktas komandas“, ‒ dėstė M. Labutis. Šuo – gyvas padaras, turintis savitą charakterį, nuotaikas, kartais jam ką nors skauda. Deja, šunys negali mums pasakyti, todėl, kaip teigia kinologas Marius, juos reikia išmokti „skaityti“. „Tuo man ir įdomus kinologo darbas. Nelabai norėčiau kokį kitą ir dirbti – tai pasidaro kaip gyvenimo būdas“, ‒ prisipažino M. Labutis.
Treniruoja nuo mažų dienų
Kinologas Marius pasakojo, kad tarnybinio šuns treniruotės prasideda nuo mažens – 7–8 savaičių. Pirmasis kontaktas įvyksta susipažinus, stengiamasi šuniuką ramiai nusivesti į mašiną, kad ateityje nekiltų problemų važiuojant. Tuomet mažas tarnybinis šuniukas pratinamas prie šeimininko rankų, žaisliukų, maisto – visko, kas ateityje bus reikalinga. Stengiamasi su tarnybiniu šunimi daryti kuo daugiau ir įvairesnių treniruočių, nes policijos darbas – nenuspėjamas. „Būna daug įvairių situacijų, tenka ir į laivus lipti, mašinomis važinėti, lipti aukštai ir per vandenį eiti. Sunku net nupasakoti. Policijos toks darbas – nežinai kas tavęs laukia, tai kaip gali šunį paruošti“, ‒ samprotavo Marius. Tiesa, įvairios situacijos atskleidžia tarnybinio šuns charakterį – svarbiausia, kad šuo nebijotų. Anot pašnekovo, nuo mažens ir stengiamasi ugdyti drąsą. Dar vienas svarbus dalykas – geri santykiai su šeimininku. „Naruto – šeimos narys. Bet svarbu, kaip su tarnybiniu šunimi gyveni buityje, ką tu jam leidi – ar lepini, ar draudi ką nors daryti ir vis primeni apie taisykles. Šuo turi žinoti juoda-balta, kas galima, o kas – ne“, ‒ įsitikinęs M. Labutis. Naruto specializuojasi narkotinių medžiagų paieškoje. Per vieną dieną, dirbdamas muzikos festivalyje, tarnybinis šuo Naruto išaiškino du narkotinių medžiagų platintojus.
6 metai kartu
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardoje dirbantys jaunesnysis specialistas Remigijus Rusteika ir belgų aviganė Cara – jau 6 metai kartu. Anot kinologo Remigijaus, Cara – pilnateisis šeimos narys. Ji jaučia, kad pagrindinis šeimininkas – Remigijus, tačiau kitiems šeimos nariams nekyla problemų dėl jos paklusnumo. Pasienyje dirbantis R. Rusteika patvirtino, kad šuns mokymąsis ir dresūra vyksta nuo pirmųjų minučių, susitikus su šuniuku, ir tęsiasi visą laiką tiek darbe, tiek namie. Net ir išėjus pasivaikščioti tenka pereiti gatvę – šuniui duodama komanda „šalia“, ir jau įvyksta paklusnumo treniruotė.
R. Rusteika, kinologu dirbantis jau 19 metų, teigia, kad dirbdamas su tarnybiniu šunimi turi daugiau laisvės, pats šuo verčia judėti. „Susitikimai su visuomene, darbinės aplinkos pakeitimas, kursai, vykstantys net ir užsieny, komandiruotės ir įvairūs projektai, kuriuose keičiamasi patirtimi. Su tarnybiniu šunimi tu pasivaikštai, net keliauji“, ‒ pasakojo R. Rusteika, aplankęs ne vieną užsienio šalį.
Tarnybinio šuns Caros specializacija – sprogmenų ir ginklų paieška. Ji viena iš keleto likusių tarnybinių šunų, kuri ruošta dirbti Pasienio kontrolės punkte. Kadangi Caros specializacija – sprogmenų paieška, bendradarbiaujama ir su kitomis tarnybomis, pavyzdžiui, su Lietuvos kariuomene tenka dalyvauti įvairiuose mokymuose, specifinėse užduotyse. „Bendradarbiaujame su Lietuvos kariuomene, kai į Klaipėdą atvyksta kariniai laivai. Amerikiečiai dažniausiai prašo atlikti teritorijos patikrinimą dėl sprogmenų. Tenka dirbti su Apsaugos departamento pareigūnais, tiksliau su išminavimo būriu, kai atvyksta užsienio valstybių pareigūnai. Mes atliekame objektų, transporto priemonių, patalpų, kur vyksta susitikimai, apžiūrą“, ‒ pasakojo R. Rusteika. Jam ir belgų aviganei Carai teko tikrinti užkulisius Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos metu. Tikrino Seimo salę, staliuką, kur Prezidentas davė priesaiką, taip pat lauke pakylą, prie kurios sakė kalbą. Kaip teigė Remigijus, kartais su tarnybiniu šunimi tenka pasivaikščioti ten, kur paprasti mirtingieji nevaikšto.
Kinologui teko stebėti kaip sprogsta mašina, vertinti, kokia žala padaroma. Pasienyje yra specialus būrys, jie taip pat naudoja tarnybinius šunis, pavyzdžiui, su šunimi reikia nuplaukti iki laivo ar net šokti iš malūnsparnio – tada šuo specialiomis petnešomis prikabinamas šeimininkui. Taigi, ir tarnybinis šuo yra pratinamas prie ekstremalių situacijų. „Visko yra mokomasi. Su patirtimi ir žinios ateina“, ‒ kalbėjo kinologas R. Rusteika.
Monika CALZONAITĖ
Nuotr. iš asmeninio archyvo
