Mąstymo savo galva pradžia: kai mus ima suprasti ir kiti
Medijos apibrėžiamos labai įvairiai, tačiau plačiąja prasme tai komunikacijos priemonė, perduodanti informaciją. „Svarbu pripažinti, kad medijos tikrai skirtos ne tik manipuliacijoms, jomis siekiama ir informuoti, ir suteikti pramogų, patenkinti meno poreikį. Kritinis mąstymas medijų srityje ugdomas nuo mažens keliant klausimus ir apmąstant pasaulį“, – įsitikinusi medijų antropologė ir edukatorė, VšĮ „Meno avilys“ projektų vadovė Gintė Žulytė.
Užduoti sau klausimus
– Kaip mąstyti savo galva šiuolaikiniame audiovizualinių medijų perpildytame pasaulyje?
– Galbūt atsakymas ir paradoksalus, bet mąstyti savo galva pradedame tada, kai mokomės formuluoti savo mintis taip, kad jas suprastų kitas. Kai kitam perteikiame savo nuomonę, mokomės išklausyti ir kito. Priimti skirtingą nuomonę, ją apsvarstyti – svarbi medijų raštingumo dalis. Tad iš principo nėra svarbu, ar mus supa audiovizualinės medijos, ar rašytiniai tekstai. Klausimai lieka tie patys: kokiais tikslais aš naudoju medijas ir kaip jos papildo mano gyvenimą?
– Kas geriausiai padeda suvokti skirtingų medijų įtaką?
– Savo poelgių refleksija. Pavyzdžiui, jei suvokiu, kad ką tik nusipirkau daiktą arba nuėjau į teatrą, nes pamačiau jo reklamą, tai galiu suvokti kaip medijų įtaką (ir ji tikrai nebūtinai neigiama). Kitas pavyzdys: ką tik paskelbiau įrašą ar nuotrauką socialiniuose tinkluose, tačiau tai nesulaukė norimų patiktukų ir dėl to labai nusimenu. Šiuo atveju tikrai negalėčiau dėl savo nuotaikos kaltinti socialinių tinklų, reiktų mąstyti ir kalbėtis žymiai plačiau: apie psichologinę būseną, galbūt priklausomybę nuo kitų nuomonės, taip pat – apie visuomenės vertybes.
Kartais išties medijų reikšmę pervertiname. Žinoma, vaikai dar neturi reikiamos patirties tokioms refleksijoms, todėl su jais labai svarbu kalbėtis apie jų naudojamų medijų turinį (kompiuterinius žaidimus, socialinius tinklus ir kt.), o dar svarbiau pabandyti jas naudoti kartu, pavyzdžiui, pažaisti kokį kompiuterinį žaidimą, o patirtį aptarti.
Dalintis patirtimi
– Kaip lietuviai atrodo pasauliniame medijų raštingumo kontekste?
– Tyrimo, reitinguojančio pasaulio ar Europos gyventojus pagal medijų raštingumo lygį, neteko išvysti. Tačiau galiu kalbėti apie medijų raštingumo ugdymo terpę. Joje, manau, atrodome labai neblogai, bendradarbiaujame su įvairiomis šalimis, pripažintomis institucijomis (Londono universiteto koledžo edukacijos institutu, Britų filmų institutu ir kt.). Tiek semiamės, tiek keičiamės patirtimi.
– Kokie mokymo būdai labiausiai priimtini vaikams, jaunimui?
– Gyvename demokratiškoje visuomenėje, todėl labai svarbu, kad kiekvienas turėtų pasirinkimo laisvę. Manau, kad vaikai jau nuo mažens intuityviai mokosi, kaip būti pasaulyje, ir klausia mūsų, suaugusiųjų, daugybės klausimų. Jei šiuos klausimus išgirsime, nenumosime ranka ir stengsimės rasti atsakymą ar tiesiog kartu apsvarstyti, tai ir bus mūsų didžiausias indėlis į būsimų kartų medijų raštingumą. Kaip tai darome (su vaikais ant sofos prie televizoriaus, su mokiniais kino teatre, per istorijos ar fizikos pamokas, su garso režisieriumi kūrybinių dirbtuvių metu) – visa yra vertinga, jei vyrauja abipusis supratimas, mokymasis, empatija.
Svarbu ir įvairovė
– Kaip apibrėžtumėte kritinį mastymą?
– Mėgstu kartoti, kad kritinis mąstymas – tai mąstymas. Jei žmogus iš tiesų mąsto, vadinasi, jam būdingas kritinis mąstymas. Tada neišvengiamai kyla kitas klausimas: kokias temas, klausimus apmąstau? Ar dalijuosi mintimis, ieškau papildomų informacijos šaltinių ar hermetiškai jas uždarau savo galvoje kaip vienintelius teisingus atsakymus?
– Kaip nepasiduoti manipuliacijoms?
– Manau, svarbu pripažinti, kad medijos tikrai skirtos ne tik manipuliacijoms, jomis siekiama ir informuoti, ir suteikti pramogų, patenkinti meno poreikį. Kritinis mąstymas ugdomas nuo mažens keliant klausimus ir apmąstant pasaulį. Kaip jis ugdomas medijų srityje? Plečiant medijų kūrinių pasiūlos įvairovę ir skatinant jos paklausą, domėjimąsi medijų kompanijų, kūrėjų tikslais, asmenybėmis ir kt. Dirbdami su įvairaus amžiaus mokiniais siūlome kūrybines dirbtuves, susitikimus su medijų industrijų atstovais, temines ekskursijas ir nepamirštame vienos iš svarbiausių veiklų – kūrinių aptarimo.
Eglė BRIDIKYTĖ
Visvaldo MORKEVIČIAUS nuotr.
