Piniginga (ne) sveikata

Keitėsi ministrai, seimūnai – tik pažadai gerinti sveikatos apsaugą pacientams sprogo it muilo burbulai.

Daugiau nei 800 mln. eurų – tiek planuojama skirti Sveikatos apsaugos ministerijos dar vasarą paskelbtos sveikatos sistemos pertvarkai Lietuvoje. Atidžiau pagalvojus, o kada šalyje baigiasi viena reforma, ir kada prasideda kita? Ar jau įvykdyti 2009–2012 m. sveikatos sistemos optimizavimo reformos tikslai, kai iš rajoninių ligoninių, tarp jų ir Gargždų ligoninės, buvo atimti reanimacijos, chirurgijos ir kt. skyriai? Ar jau įgyvendinti pažadai, kad ir atokiausių kaimų gyventojams gydymo paslaugos bus teikiamos regioninėse ligoninėse žymiai kokybiškiau nei rajonų? Ar tikrai ištikus insultui ar kitam ekstra atvejui veža mus, ligonius, „žaliaisiais koridoriais“ (t. y. greitai ir be jokių tarpininkų greitosios mus gabena į specialius centrus ir ten suteikiama itin kvalifikuota pagalba), kaip tuomet buvo įkvėptai pasakojama taip pat iš aukštų minėtos ministerijos ir Seimo postų? Keitėsi ministrai, seimūnai – tik pažadai gerinti sveikatos apsaugą pacientams liko it muilo burbulai. Gražiai buvo pasakota, o kaip yra realybėje – kiekvienas turime savo patirtį. Ir tuometėje, ir dabartinėje reformoje pirmiausia nusitaikyta į regionų žmones, į rajonų ligonines.
Covido pandemijos situacijoje, kai iš regionų ligoninių srautais į rajonų ligonines buvo vežami pacientai, keistai atrodo skrupulingas Ligonių kasų skaičiavimas, esą lovų turime per daug. Ligonių kasa yra paskaičiavusi, kad ligoninė, norinti, kad jos veikla būtų ekonomiška ir ji galėtų pati išsilaikyti, turi turėti 90 lovų ir 1 000 stacionarių atvejų per metus. Taigi 1 lova turėtų būti naudojama apie 300 dienų. Taigi, lova dar šilta nuo vieno paciento, o jau į ją guldomas kitas. Ar tikrai dabar pats geriausias laikas ligoninėms nurėžti lovas? Medikai juokauja, kad nebent visada yra tinkamas metas įsisavinti ES brukamus milijonus.
Šioje naujai numatytoje reformoje yra labai daug nežinomųjų. Popierinė milijoninė reformų suma jau įvardyta, tačiau koks bus reformos stuburas, dar niekam nėra aišku. Toks labai modernus požiūris: esą patys susigalvokit, kam, kaip, ko reikia, o tada jau ir spręsime. Štai sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė šiomis dienomis spaudos konferencijoje konstatavo, kad esą visiems rūpi bendri klausimai – kiek pinigų, kada ir už ką. „Suprantu, daug fainiau, kai pasakome, jog duosime 500 tūkst. ir klausiame, kur juos panaudosite. Tačiau ne. Mes einame iš kitos pusės: pradedame nuo vizijos, kuriame planą, tada matysime, kam ko reikia“, – samprotauja viceministrė.
Jau iki gruodžio 10 d. šalies savivaldybės SAM turės pateikti atsakymą apie planuojamus pokyčius pirminės, specializuotos ir ilgalaikės sveikatos priežiūros srityje. Taip pat numatyti preliminarias lėšas, kad ministerija su Europos Komisija galėtų pradėti derinti regioninius planus. Apie būsimos reformos iššūkius prabilta ir paskutiniame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje, išsakyta daug klausimų, nerasta realių atsakymų: esą gal SAM, gal savivaldybių asociacija ką nors išsamiau žinos?
„Tarybos nariai uždavė milijoną klausimų. Mes dalyvausime šioje reformoje, bet sprendimą turės priimti rajono Taryba“, – ketvirtadienį „Bangai“ sakė Gargždų ligoninės vyr. gydytoja V. Ruškienė. Pasak vadovės, konkretaus varianto dar nėra. „Mes, rajono sveikatos priežiūros įstaigos, linkusios bendradarbiauti sutarčių pagrindu. Bet Savivaldybė linkusi neliesti Paupių, Priekulės PSPC, tačiau Gargždų ligoninę ir Gargždų PSPC sujungti. Koks galutinis bus sprendimas, nežinau. Skaičius, pinigus surašėme, investicijas pateikėme – Savivaldybė dar analizuoja“, – paskutinėmis žiniomis dalijasi vyr. gydytoja ir sutinka, kad šis sumanymas yra reforma dėl reformos. Ar bus esminių pakitimų, naudos pacientams ir medikams – neaišku. Vadovės nuomone, pirmiausia gydymo įstaigos turi būti aprūpintos specialistais, svarbiausia – žmogiškieji ištekliai, jei jų nebus, nei šiuolaikiška įranga, nei gražūs pastatai neturės jokios reikšmės. „Paslaugos turi būti visapusiškos, kad rajono žmogui dėl žaizdos nereikėtų važiuoti į didmiesčio ligoninę. Jei neliks Gargždų ligoninės pavadinime, tai sparčiai augančiame Klaipėdos rajone Gargžduose bus tik didelė ambulatorija“, – karčių minčių neslėpė patyrusi vyr. gydytoja.
Geriausia, ką galime dabar palinkėti vieni kitiems, tai stiprios sveikatos. Kad, kaip sakoma, mums dėl tų popierinių reformų būtų nei šilta, nei šalta. Pasisiuskit reformų „genijai“, juk ne pirmą kartą reformuojate ne žmonių labui, o tikriausiai ir ne paskutinį.

Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių