Šiūpariškės svajonė – kaimenė ponių
Savo mieliems augintiniams S. Geštautienė neskaičiuoja nei laiko, nei išlaidų.
Šiūparių kaime gyvenančių Geštautų sodybos nesupainiosi su kitomis: ją ženklina dekoratyvinis akcentas – voratinklis. O priešingoje kelio pusėje ganosi kaimenė ponių. Tai šeimos džiaugsmas ir atgaiva, kurių neišmatuosi pinigais. „Kaip atsipalaiduoji būdamas šalia jų“, – ištarė Silva Geštautienė.
Išskirtiniai sodybos akcentai
Kai sodybos šeimininkė nunėrė voratinklį, čia apsigyveno ir voras. Bet meistro kūrinį kažkas nugvelbė. Tuomet jo vietoje Silva įkurdino savo sumeistrautą. Bet ir šis pradingo. Apmaudu, kad sumanytas dekoratyvinis akcentas sugundė vagišius.
Gėles, augalus ir gyvūnus S. Geštautienė visada mylėjo. Sodybos aplinką pradėjo puoselėti, kai tik čia įsikūrė – daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus. Dekoratyviniai krūmai, medeliai spėjo užaugti ir peraugti. Ne kartą Geštautų sodyba buvo pripažinta gražiausiai tvarkoma ne tik Šiūparių kaime. Tai liudija ant namo sienos lentelės su įrašais. Silva prisipažino dabar jėgų pritrūkstanti taip tvarkyti sodybos aplinką, kaip anksčiau. Bet ir dabar čia tvarkinga, jauku: nupjauta veja, žydi gėlės, veši kiti žalumynai.
Žvilgsnis palangėje užkliūva už neįprastos dekoracijos – žaislinio arkliuko, nežinia kiek metų „traukiančio“ medinį vežimaitį. Sūnėnas iš Norvegijos parvežė skulptūrą, o vežimaitį sumeistravo pats, dovana įprasmindamas Silvos meilę žirgams. Vėliau sodyboje atsirado dar vienas sielą šildantis simbolis – kalvio sumeistrautas „arklys“ – šašlykinė.
Paperka meilumu
O dabar netoli sodybos, priešingoje kelio pusėje, ganosi gyvi arkliukai: 5 kumelaitės, eržiliukas ir mėnesio neturintis kumeliukas. Tai trijų veislių – Šetlando, vokiečių klasikinis ir mažasis apalūzų poniai. Prošal riedantieji neiškenčia nesulėtinę greičio. „Autobusai, kuriuose važiuoja vaikai, visada stabteli, – šypsojosi Silva. – Ne vienas suaugęs smalsuolis prašė parduoti širmą su juodomis dėmelėmis kumelaitę.“ Tačiau S. Geštautienė prisipažino jos niekam neperleisianti – labai patinka ši gražuolė. Visi poniai savaip gražūs, skirtingi, kaip ir jų charakteriai. „Meiliausia Puma – ilgiausiai gali stovėti šalia. Marta – lyderė, neprileidžia prie Jurtos.“ Bet Silvos numylėtinis – Elvis, kilmingas eržiliukas. Prašydamas skanėsto, atsistoja ant užpakalinių kojų. O koks mielas išdykėlis kumeliukas… Pašaukti vardais, arkliukai reaguoja. Vos tik Silva pasirodo ganykloje, jie iš tolo pastebi savo šeimininkę, ir atrisnoję meilinasi, tikėdamiesi duonelės. Beje, vasarą jiems užtenka žolės ir vandens, bet retsykiais palepinami avižomis.
Ponius labai myli ir anūkės. Bet Elvis kartą numetė Akvilę, ir ši privengia sėsti ant savo žirgo. Silva sakė, kad galėtų kinkyti – turi pakinktus, bet dar nesumeistrauta karietaitė.
Ne viską pinigais matuoja
„Duktė užsigeidė mažo arkliuko, todėl ir nusipirkome, – aiškino S. Geštautienė. – Pirmosios buvo Puma ir Čita, o dėl jų nupirkome ir Elvį.“ Pusmečio sulaukęs kumeliukas kainavo 1 200 litų. Pasak pašnekovės, mažiausiųjų veislės poniai brangesni, todėl jų neturi.
Atokiau nuo mažesniųjų ganosi stambesnis eržilas Čarlis, nepasižymintis švelnumu. Taigi iš viso – 8 poniai. Jų daugėja, bet Silva svajoja apie 20 kumelaičių kaimenę. Norėtų balto ponio, taip pat juodo su rudomis dėmėmis. Šiemet pardavė eržiliuką – kad nebūtų kraujomaišos. „Nė vieno neparduočiau, – tvirtino Silva. – Turi atsivesti kita kumelaitė – gal ne eržiliuką.“
Šiūpariškė negalėjo paaiškinti, kodėl laiko ponius. „Kai kam atrodo, kad iš kvailumo. Ir mano tėvelis pasakytų, kad darbui per maži šie arkliai“, – samprotavo ji. Iš tiesų kadaise kaimo žmogus be arklio, kaip be rankų buvo. Ir pridūrė: „Man gera su jais. Ateini blogai jausdamasis, prisilieti – blogumas pranyksta. Ir gražūs jie man. Ne viskas pinigais matuojama…“
Ji neskaičiuoja, kiek kartų per dieną ateina prie poniukų. Ir naktį apžiūri, ypač dabar, kai visi taip laukia kumeliuko.
S. Geštautienė stebėjosi, kodėl neretai darbštus kaimietis laikomas žemesniu už miestietį? „Mes juk nestovime prie šiukšlių konteinerių, – ironizavo pašnekovė. – Sunku, bet aš gyvenimo kaime nekeisčiau į miestietišką. Ir abu mano vaikai sugrįžo į kaimą.“
Geštautai turi ir didelį arklį. Trejų metų kumelė pratinama prie darbo. Sodybos kieme jos laukia naujos vežėčios: teks iš laukų tempti akmenis, kurių čia tarsi prisėta.
Silva pasakojo, jog Šiūpariuose dažnoje sodyboje laikomas arklys: vieniems reikalingas darbui, kitiems – pramogai. Ir kas gali paneigti, jog šiūpariškiams įtakos neturėjo Sauliaus Baniulio kaimo turizmo sodyba, kurioje puikuojasi žirgai.
- Gyvūnų registro duomenimis, gegužės 1 d. Klaipėdos rajone 169 gyventojai laikė 449 arklius. Iš jų 230 – veislinius. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pastarųjų sumažėjo.
- Registro duomenimis, gyventojai laiko 64 ponius – beveik tiek pat, kaip pernai.
- Šiuo metu pasaulyje yra apie 50 ponių veislių. Labiausiai paplitusi Šetlando veislė. Mažiausi pasaulyje poniai vadinami Falabellomis.
- Poniai – pradedančiųjų tiltas į žirgų sportą.
