„Au au“ visą naktį kaimynams įvarė nemigą
Įstatymai gina šunį, o kas gina nuo šuns? Tokį klausimą uždavė vieno privačių gyvenamųjų namų kvartalo Gargžduose gyventojai. Ne pirmus metus vasaromis jie teigia kenčiantys nuo kaimynų augintinio, kuris esą iš šilto patalo kambaryje išvedamas sargauti į lauką, tad kiaurą parą lojantis šuo neleidžia miegoti. Tačiau viešosios tvarkos sergėtojai skėsčioja rankomis – loti yra šuns prigimtis. O kol kaimynai viliasi žmogiškumo, šuns šeimininkas siūlo išgerti vaistukų nuo nervų.
Neįmanoma užmigti
Į „Bangos“ redakciją kreipęsis vienas Žiburių gatvės Gargžduose gyventojas kelių kaimynų vardu pasakojo nebegalįs tverti kaimyno šuns lojimo. Vėliau kalbinta kita gatvės gyventoja taip pat nepanoro viešinti pavardės. Todėl konfliktinė situacija liks anonimiška (pašnekovų pavardės redakcijai žinomos – aut. pastaba).
Gyventojai teigė savo istorija norintys paviešinti problemą, kuri ramiai miegoti neleidžia ne pirmus metus. Esą būtų įdomu sužinoti, kaip garsiai išreklamuotos Klaipėdos rajono savivaldybės Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros taisyklės gina trečiuosius asmenis – kaimynus.
„Turime kaimynus, kurie naktimis savo didelį šunį, panašų į labradoro retriverį, palieka lauko voljere. Neaišku, kas su juo nutinka, tačiau šuo visą naktį loja, staugia. Matyt, prašosi į vidų. Lojimas girdimas bent pusės kilometro spinduliu ir yra toks nervinantis bei monotoniškas, kad neįmanoma užmigti. Šiems žmonėms gatvės gyventojai buvo nusiuntę raštišką kreipimąsi, tačiau po jo situacija nepagerėjo. Čia keturis kartus vyko policija, tačiau šuns šeimininko tai iš pradžių nepaveikė. Esame šuns įkaitai ir nieko negalime padaryti. Jei žmonės ryte atsikelia su pakilusiu kraujo spaudimu, o naktimis net turi keltis ir su šluota belstis į šuns šeimininkų duris, tai yra nenormalu“, – pasakojo vienas iš kaimynų.
Nuramino policija
Netoliese gyvenanti moteris patvirtino, kad praėjusiais metais išties dukart naktį kėlėsi ir ėjo budinti šuns šeimininkų. Kuo tai baigėsi? Nepadėjo. „Su kaimynu vyksta konfliktas, visi gatvėje nuo to šuns kenčia. Dabar bene dvi savaites palyginti ramu, nes vėl buvo iškviesta policija. Iki paskutiniojo policijos pareigūnų apsilankymo dėjosi žiaurūs dalykai. Šuo loti pradeda apie 23–24 val. ir tai tęsiasi iki ryto. Keista, kad šeimininkams tai netrukdo. Gal jie negirdi? Paties šuns nepeikiame, jis nėra piktybinis. Keistas šeimininko mąstymas. Gatvėje dauguma esame senbuviai, kartu kavą geriame. Ir su šiais žmonėmis nesipykstame, nesibarame. Bet ir nesisveikiname“, – kalbėjo moteris.
Ji pridūrė turinti tokį pat šunį: „Tačiau mūsiškis visą naktį miega. Jei lotų, susirūpintume, kad jam kažkas ne taip.“ Kaimynė įsitikinusi, kad dėl kaimyno aplaidumo vasarą neturėtų miegoti užsidariusi langų ar būdama sveika gerti migdomuosius.
Yra kamštelių ir vaistukų
Korespondentei susisiekus su šuns šeimininku, jis patvirtino, kad dvi savaites šuo naktimis lauke jau nelaikomas. Tačiau tikino, kad nė vienas kaimynas į jį asmeniškai dėl triukšmo nesikreipė. „Kaimynė su šluota beldėsi? Nežinau tokio varianto. Yra skambutis civilizuotam pasauly. Jei kaimynai neturi plastikinių langų, tegul susideda tokius. O visų pirma ir jie, ir jūs turėtumėte įsitikinti, ar ten loja mano šuo. Gatvėje yra daug šunų. Tegul atvažiuoja, išmatuoja triukšmą. Ir tada tegul aiškina, kokias taisykles pažeidžiu“, – kalbėjo šeimininkas. Jis sakė kažkur tebeturįs pašto dėžutėje rastą laišką, kurį pasirašė „Jūsų negerbiami kaimynai“.
„Aš nesu nė karto baustas už viešosios tvarkos pažeidimą. Mano šuo laikomas tvarkingame voljere, turi mikroschemą, yra vedžiojamas. Jokių gyvūnų laikymo taisyklių nepažeidžiu. Kai politikai priims naujas taisykles ir nurodys, kad šuo naktimis negali loti, tada ir jūs „Bangoje“ galėsite rašyti. Aš nesu tas žmogus, kuriam galima lipti ant galvos, žinau savo teises“, – pagrasinęs teismu toliau savo poziciją dėstė gargždiškis. Paklaustas, ar žinotų savo teises, jei jam ausyse spengtų nuo kaimyno šuns, vyras teigė žinąs, kad turėtų išmatuoti triukšmo lygį ir tik jam viršijus normas kviesti policiją.
„Yra kamštelių ausims, jei žmogui blogai. O erzinimą gali sukelti nervai. Gal vaistukų reikia pavartoti“, – siūlė jis.
- Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gediminas RADZEVIČIUS:– Policija ištyrė pareiškimą dėl šio konkretaus atvejo, buvo kreiptasi ir į apylinkės inspektorių. Šeimininkas įspėtas profilaktiniu aspektu.
Situaciją galima vertinti dvejopai. Pirma, šuo loja, jei jis sarginis ir saugo savo erdvę. Tai yra jo prigimtis. Antra, galbūt šuo pririštas per trumpa grandine, nepagirdytas, neišvestas pasivaikščioti ar pan. Pastaruoju atveju (jei šuo loja ne dėl sarginės priežasties) gali būti taikomas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir skiriama nuobauda. Jei lojimas ar kaukimas piktybinis, gadinantis nervus, žinoma, tai jau yra šeimininko atsakomybė jį tramdyti. Ar galima nubausti? O jei šeimininkas ateis į teismą ir sakys, kad šuo lojo ant vagių? Šuns nepaklausi, kodėl jis loja. Tačiau jei šuo prižiūrimas netinkamai, policijos pareigūnai šeimininkus baudžia. Šiemet taikant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą bei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintas Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros taisykles, surašyti 48 ATP protokolai.
- Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji inspektorė Vida MATULAITYTĖ:– Mūsų skyrius nėra gavęs raštiško kreipimosi iš šios gatvės gyventojų. Gyvūnų laikymo taisyklės apibrėžia šeimininko atsakomybę, jei šuo paleidžiamas be priežiūros, nepašertas, netinkamai prižiūrimas ir pan. Šuns keliamą triukšmą reikėtų vertinti pagal situaciją. Šeimininkai patys turėtų daryti išvadas, nes draudimo šuniui loti taisyklėse tikrai nėra. Gyvūnų gerovės ir priežiūros įstatyme pritaikyti galima nebent tokį punktą: gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jei šeimininkas suinteresuotas gera kaimynyste, jis į tai atsižvelgs.
Per šiuos metus skyriaus inspektoriai surašė 9 ATP protokolus netinkamai gyvūnus prižiūrėjusiems šeimininkams. Tokiu atveju skiriamas įspėjimas arba bauda iki 200 Lt.
