Ąžuolas virto Endriejavo parapijos globėjo skulptūra
Endriejavo parapijos Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios, įrengtos buvusiose kultūros namų ir kolūkio kontoros patalpose, vaizdas nedžiugino nei endriejaviškių, nei čia apsilankančiųjų. Šie maldos namai sakralumo įgijo įgyvendinus europinį projektą – sutvarkius jų fasadą, kurį papuošė portikas, atkūrus arkinius vartus, pastačius varpinę. Klebono Stanislovo Anužio rūpesčiu už parapijiečių paaukotus pinigus iškilo bažnyčios bokštas su kryžiumi. O Didįjį šeštadienį – dar vienas simbolis: iš toli matoma beveik 9 metrų aukščio parapijos globėjo šv. apaštalo Andriejaus ąžuolinė skulptūra.
Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčiai ir jos prieigoms tvarkyti per Vietos veiklos grupę „Pajūrio kraštas“ buvo gauta 300 tūkst. litų. Lėšos skirtos 4 objektams: atkurti arkiniams vartams, akmeninei tvorai, pastatyti varpinei ir sutvarkyti bažnyčios fasadui. Klebonas S. Anužis pasirūpino ir bažnyčios bokštu, kuriam pinigų paaukojo parapijiečiai. „Anksčiau miestelio svečiai nesuprato, kur yra bažnyčia, – kalbėjo kunigas. – Kryžius virš bokšto – tarsi junginys tarp Dievo ir žemės. Beje, šis simbolis ne tik sakralumo suteikia: bokšte sumontuotas žaibolaidis.“
Klebonas nusprendė pasirūpinti ir šios parapijos globėjo šv. apaštalo Andriejaus skulptūra. Pernai miestelio centre nupjovus seną, grėsmę aplinkiniams kėlusį ąžuolą, paprašė seniūnę Laimutę Šunokienę padovanoti. Jis turėjo tapti skulptūra. Sumanymą įgyvendino kretingiškis tautodailininkas Raimundas Puškorius. „Daug šventųjų skulptūrų esu išskaptavęs, bet šv. Andriejaus – pirmą kartą, – pasakojo medžio skulptorius, šį darbą pradėjęs pernai gruodžio mėnesį. – Prieš tai skaičiau literatūrą, sužinojau, kad prieš tapdamas apaštalu, buvęs senyvas žvejys. Medis padiktavo skulptūros formas. Antai šakos vietoje – tinklas su žuvimi.“
R. Puškorius spėjo, kad ąžuolas buvo sulaukęs ne mažiau kaip 150 metų. Pradėjus skaptuoti, paaiškėjo, kad lygus kamieno paviršius slėpė užgijusias karo žaizdas: jis buvo suvarpytas kulkų, granatų skeveldrų. „Medyje atsivėrė juoduliai – metalas reagavo su ąžuolo rūgštimi, ir kamienas pajuodavo. Dviejose vietose teko išpjauti ir įklijuoti sveikos medienos“, – aiškino tautodailininkas.
Ir skulptūros paviršiuje matyti juodos žymės – karo negandų ženklai.
Skulptūra pritvirtinta prie netradicinio X formos kryžiaus, ant kurio buvo nukryžiuotas šventasis. R. Puškorius pasakojo, kad buvo planuota ją statyti prie fasadinio įėjimo, tarp dvejų bažnyčios durų. Tačiau autorius nusprendęs, kad tinkamiausia vieta – šventoriaus papėdėje, ties bažnyčios arka. „Važiuojant nuo Veiviržėnų atrodo, kad skulptūra stovi joje“, – sakė tautodailininkas, patenkintas, kad suspėjo išskaptuoti iki Velykų. Beje, kūriniu pavirtęs medis atsistojo šaknimis į viršų.
„Džiaugiuosi, jog parapijiečiai geranoriškai atsiliepė į siūlymą pastatyti šv. apaštalo Andriejaus skulptūrą ir paaukojo pinigų. Mūsų bažnyčioje auksinių altorių nėra, bet yra auksinės žmonių širdys. Bažnyčios bokštui reikėjo 10 tūkst. litų, tiek pat ir skulptūrai“, – kalbėjo S. Anužis, penktus metus šioje parapijoje atliekantis klebono tarnystę.
Jis užsiminė, kad reikėtų perdažyti bažnyčios fasadą, bokštą, kad nekristų į akis spalvų margumynas. Ir šventorius prašosi tvarkyti, bažnyčios vidų irgi norėtųsi atnaujinti. Šiems darbams reikia pinigų, o žmonių parapijoje mažėja. „Meldiesi, prašai ir atsiranda“, – nepraranda optimizmo klebonas.
Endriejavo seniūnijos seniūnė L. Šunokienė džiaugėsi, kad buvusiose kultūros namų ir kolūkio kontoros patalpose įrengtos bažnyčios vaizdas pamažu įgyja sakralumo. „Esame patenkinti klebono S. Anužio iniciatyva, veiklumu. Malonu, kad netoli maldos namų užaugęs ąžuolas nebuvo supjaustytas malkoms – istorinis medis atgijo ir vėl atsistojo prie bažnyčios. Dar reikia sutvarkyti aplinką: trinkelėmis iškloti šventorių. Pamažu tai padarysime“, – neabejojo seniūnė.
