„Bajerius“ reikia mokėti „skaldyti“

Gerai, kad tradicinis judrėniškių renginys „Judrėnjuokis“, pirmą kartą vykęs ne gimtuosiuose Judrėnuose, o Gargžduose, įvyko jau prieš porą savaičių. Tada dar rudeniškas oras buvo švelnesnis stovintiems eilėje prie Kultūros centro ir siekiantiems su galimybių pasu pakliūti į Klaipėdos rajone itin populiarų renginį. Ar kas nors bepamena tokį vaizdelį, kad į vietinį renginį eilėse žmonės stovėtų? Vadinasi, esame per karantinus pasiilgę smagios nuotaikos, šypsenų.
Smagus juokas, patraukimas per dantį padeda žmonėms atsipalaiduoti, atsikratyti slogių minčių, pasikrauti geros energijos ateičiai.


Tačiau juokas juokui nelygu. Kartais geriau prikąsti liežuvį. Tie, kurie įsivaizduoja, kad žodžiais galima svaidytis kaip tik pačiam patinka, kad galima viešoje erdvėje atseit „bajerius skaldyti“ tiesiog kitą žmogų žeminant, jam priklijuojant etiketes, sukarikatūrinant konkrečias situacijas, turės arba persiorientuoti, arba pasiskaityti, kas yra humoras, o kas jau patyčios. Arba, jei nesusivoks, nusvils nagelius.


Šią savaitę įvyko keli įvykiai, kurie iliustruoja, kad patyčininkams ateina juodos dienos. Pirmoji žinia antradienį atėjo iš žurnalisto A. Tapino, kuris laimėjo teisme prieš Seimo narį P. Gražulį. Parlamentaro pasisakymas iš pradžių atrodė tik juokelis, pratęsimas vaizdelio, pasirodžiusio socialiniuose tinkluose, kai P. Gražuliui nuotoliniu būdu dalyvaujant Seimo posėdyje kažkoks vyriškis sušmėžavo jam už nugaros, o paklaustas žurnalistų, kas ten toks buvo, parlamentaras atsakė, esą tai buvęs A. Tapinas. Taigi, istorijos teisminis tęsinys toks: antradienį apeliacinis teismas pripažino žurnalisto skundą dėl garbės ir orumo įžeidimo pagrįstu. P. Gražulis privalės per mėnesį paneigti šią informaciją. Be to, jam teks atlyginti neturtinę žalą, kuri siekia 3 tūkst. eurų. Taip pat teks atlyginti ir A. Tapino teismo išlaidas, kurių bendra suma siekia beveik 4 tūkst. eurų. Tiesa, minėtas teismo sprendimas gali būti skundžiamas kasacine tvarka. Ketvirtadienį Seimo narys išplatino spaudos pranešimą, kad duosiąs viešą atkirtį žurnalistui.


Šiaip ar taip mėgstantiems „bajeruoti“ reikia susivokti, kad juokas – dalykas rimtas. Toks teismo sprendimas – tai tarsi perspėjimas ir socialinių tinklų „ereliams“, manantiems, kad ką noriu, tą ir kapoju. Matyt, nesusivaldantiems komentatoriams nebeišdegs išvengti atsakomybės už savo drastiškus epitetus, žemą moralę atskleidžiančius komentarus apie kitus. Mat taip optimistiškai galvoti, kad viešoji erdvė bus apvalyta nuo pažeminimų ir patyčių, o įstatymai bus kritiškai mąstančių žurnalistų pusėje, leidžia ir tai, kad pastaruoju metu Seime svarstoma išplėsti viešojo asmens sąvoką: tai lies ne tik politikus ar aukšto rango valdininkus. Tad nebus kaip kai kuriems, tarp jų ir partiniams veikėjams (esą „paprastiems žmogeliams“) dangstytis už nugarų, žongliruoti savo vertinimais, žeminančiais kitą žmogų. Toks žongliravimas prišauks griežtesnę atsakomybę už žeminančius pasisakymus viešumoje.


Atrodo, kad „bajerius“ mėgsta ne tik socialinių tinklų beraščiai, ne tik įvairaus plauko politikieriai, bet ir aukštos institucijos. Štai šią savaitę nuvilnijo pribloškianti žinia, kad Europos Komisija siūlo nebevartoti žodžio „Kalėdos“, o vietoj to sakyti „šventinis laikotarpis“. Atrodo, kad tas noras viską su viskuo sulygiuoti jau peržengia net sveiko proto ribas. Ir vėl kelia beprasmę sumaištį ir pasipiktinimą.


„Bajerių“ tematika tęsiasi tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Štai parlamentarė A. Širinskienė visus paliko be žado, kai „valstiečių“ frakcijai trenkė durimis ir išėjo į Regionų frakciją. O kuo baigsis „bajeriai“ dėl baltarusiškų prekių gabenimo Lietuvos geležinkeliais nepaisant sankcijų?.. Tęsinys – kitą savaitę.


Betgi kiekviena nemaloni žinia, žiūrėk, tuoj nustelbiama kokios nors smagios žinutės. Štai Seimas antradienį sprendė, ar nuo 2022 metų liepos Lietuvoje liberalizuoti ne stipresnių kaip 65 laipsnių naminių alkoholinių gėrimų gamybą. Samanės ir kitų tradicinių gėrimų gamybos siūloma leisti imtis kaimo turizmo sodybų savininkams ūkininkams. Teigiama, kad legalizavus naminukę būtų galima surinkti mokesčių į biudžetą, kartu tai padidintų turistų, kurie atvyktų ragauti istorinio paveldo, srautą. Šie gėrimai būtų vartojami ir parduodami tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje. Jie galėtų pagaminti ne daugiau kaip 1 tūkst. litrų ne stipresnių kaip 65 laipsnių alkoholinių gėrimų.
Pernai už naminukės gamybą policija įvairias bausmes skyrė 138 žmonėms. Po minėtų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų suklestės ne tik kaimo turizmo sodybos, bet ramiau atsikvėps ir „amato“ žinovai. Oi, bus dar tų „bajerių“.

Monika CALZONAITĖ
„Bangos“ korespondentė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių