Didžiuojuosi ir liūdžiu

Gyvename viename pasaulyje, tačiau kokie skirtingi esame. Lietuvoje protestuojama prieš skiepijimą, o, pavyzdžiui, Nepale žmonės stovi nuo septynių iki dešimt valandų eilėje, kad gautų vakciną. Lietuviai pasidalijo kone į dvi dalis, vieni skelbiasi pasitikį mokslu ir skiepijasi, o kiti atmeta vakciną kaip nepatikimą, neištirtą, tiki įvairiomis sąmokslo teorijomis.

Nepaisant tvyrančios nesantaikos, siūlau pagalvoti, kokie laimingi esame ir kaip toli yra pažengusi Lietuva, kad kiekvienam piliečiui užtikrina vakciną, galime rinktis, kuria vakcina skiepytis. Didžiuojuosi tuo! Galime ir nesiskiepyti – taip, tai kiekvieno teisė, tačiau tuomet reikia susitaikyti su ribojimais ir dėl to nekibti kitiems į atlapus. Jau daug kartų kartota, kad tie, kurie pasiskiepijo, taip pat supranta, kad gali būti šalutinių poveikių, tačiau tai daro dėl visuotinio imuniteto, dėl visų, kad nebūtų paralyžiuoti mūsų sveikatos, švietimo ir ekonomikos sektoriai. Pasiskiepijusieji eina į karą su koronaviruso pandemija, kai tuo metu garsiai rėkiantys „antivakseriai“ pandemijos pabaigos laukia krūmuose, teigia į save neleisią to „š“. Tačiau labai norėčiau, kad jie atvirai savęs paklaustų, ar ne per daug kito „š“ vartoja, kai savaitgalį liejasi alkoholis ir rūksta tabako dūmai, ar ne per daug „š“ viduje užverda, kai jie socialinėse medijose pasiskiepijusiuosius vadina avimis, aukomis ir reiškia jiems apgailestavimą, žemina įvairiomis formomis. Jei esate tokie nušvitę, tai iš kur tas pyktis? Gerbkime vienas kito pasirinkimą. Be to, nepamirškime, kad galingiausias ginklas yra mūsų mintys. Viena, einant vakcinuotis, galvoti, kad tai nuodas, o visai kas kita, einant skiepo, galvoti, kad tai išgelbės mane ir pasaulį. Nepamirškime, kad mintys materializuojasi.

Antradienį prie Seimo susirinko apie 5 000 žmonių minia, tačiau labiausiai džiugina, kad tądien pasiskiepijo 15 757 gyventojų! Beje, iš tos minios, kuri antradienį prie Seimo su kartuvėmis ir akmenimis neva atėjo tartis, garsiausiai rėkė tie, kurie užstojo ir N. Venckienę pedofilijos skandale, tie, kurie dalyvavo „Šeimų marše“, tie, kurių tikslai visiškai nesusiję su Galimybių pasu. Nesantaika šalyje, suirutė – tikrieji hibridinio karo užmojai. Taip, dalis dalyvavusiųjų tikėjo nuoširdžiais mitingo siekiais dėl Galimybių paso ir pan., tačiau reikia suprasti, kad prisidėdami jie taip pat sukūrė platformą reikštis propagandistams, atvėrė kelią smurtui. Sužalota 10 pareigūnų, trys paguldyti į ligoninę: vienas kontūzytas sprogimo, antram sprogstamasis paketas sulaužė kojas, trečiam kojos sulaužytos akmenimis. O jei tai būtų Jūsų artimasis?

Šalies vadovai atvirai kalba, kad tuo pačiu metu kilę neramumai Rūdninkų poligone neatsitiktinis sutapimas, o to paties hibridinio karo pasekmė. Laimei, šiame hibridiniame kare taip pat esame ne vieni. Europos Komisija prieš kelias savaites žadėjo Lietuvai daugiau nei 10 mln. eurų pagalbą migrantų krizei spręsti. Tačiau šią savaitę priėmė sprendimą sumą didinti iki 37 mln. Eur. „Lietuva nėra ir niekada nebus palikta viena“, – užtikrino eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Didžiuojuosi tais politikais, kurie šiuo metu, nors ir padaro klaidų, suklumpa, tačiau iš visų jėgų sprendžia pandemijos, migrantų krizės problemas. Siunčiu mintimis sveikatos ir stiprybės. Deja, riaušėmis virtęs mitingas, manau, parodė ir tai, kad kai kurie šalies ir rajono politikai dėl savo populiarumo, minios palankumo trypia valstybės prioritetus. Apmaudu.

Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ korespondentė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių