Gerovės horizontai
Žiniasklaidos priemonės savaitės viduryje akcentavo, jog per pandemiją tokių skaičių dar nebuvo. Trečiadienį Lietuvoje patvirtinti 10 630 naujų koronaviruso atvejų, mirė 9 žmonės. Apie tai ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Bet kuria skiepo doze paskiepyti 6 772 asmenys.
Prasidėjus pandemijai ir paskelbus karantiną krūpčiojome nuo kiekvieno naujo skaičiaus, susirgusiojo koronavirusu izoliavimąsi stebėdavo tarnybos ir bausdavo už pasivaikščiojimą lauke su šuniuku. Daugiabučio, ir kurio išveždavo ligonį, koridoriai būdavo dezinfekuojami. Dabar jau nė dėl jokių skaičių nebekrūpčiojame. Dabar jau ir vežimėliai prekybos centre dažniausiai nebeatskiriami, kurie švarūs, kurie ne. Dabar jau ir sergantysis, jei jo pareigos valstybei yra gyvybiškai svarbios, ar gyvas, ar miręs turi būti poste.
Koronaviruso atmainos guldo ištisas šeimas, darbovietėse darbuotojų darbo vietos tuštėja ne dienomis, o valandomis. Testavimosi punktai ir laboratorijos nebeaprėpia mariomis plūstančių žmonių. Politikai prakalbo apie galimybių paso išsekimą. Tačiau kasdienybė jau virtusi tokia rutina, kad vieni pyktyje save murdo, be žiežirbų akyse kalbėti ir be neapykantos proveržių feisbuke rašyti nebesugeba. Iš televizijos ekranų beveik kas pusdienį skirtingai kalbantys politikai ir ministrai kažin ar savimi betiki.
Žmonės pokalbiuose abejingai sako, kad jau niekas ir nebestebina: juk kažkaip viskas praeis… Gal pandemijos giltinė susimylės, aplenks, nepagriebs ir artimųjų – neįmanoma gi be vilties viso to ištverti.
Bet juk sakoma, kad viena bėda ne bėda. Visgi mums visiems aktualią bėdą, apie kurią anksčiau kalbėjo tik užuolankomis, pagaliau įžvelgė ir visuomeninis transliuotojas. „Svarbią valandą“ tą patį trečiadienį, kai buvo paskelbta kraupi pandemijos statistika, visuomeninė televizija skyrė krizinei verslo situacijai pabrangus energetiniams resursams. Neregėtais finansiniais sunkumais guodęsi ir smulkieji, ir stambieji verslininkai. Aišku, paviršiumi galvojant galima ranka numoti: na, pastarieji tai tikrai išsisuks. Taip išsisuks, pabrangusių paslaugų, prekių naštą užkeldami ant vartotojų pečių. Bet ir jie supranta, kad ir tie vartotojai jau molinėmis kojomis, sulinkę nuo sausio sąskaitų su skaičiais, verčiančiais akis iššokti ant kaktos. Akys realybe netiki žvelgdamos ir į parduotuvių lentynas, pavyzdžiui, pieno produktų kainas. Tačiau minėtoje televizijos laidoje „Vilkyčių pieninės“ direktorius sako, kad nėra kitų išeičių, kad ir perdirbėjus užgriūva neįtikėtinos sąskaitos už energetinius ir kitus resursus. Direktorius tiesiai kalba, kad dabar tik kainų pasiutpolkės įžanga. Tikras kadrilis pasirodys pavasarį. Na, galima makabriškai pajuokauti, kad tai bus aktualu tik tiems, kas jo sulauks.
Kainų amortizuoti, PVM maisto produktams mažinti taip kaip Lenkijoje mes negalime – aiškina ekonomistas, kasvakar išlendantis į televizijos ekraną. Esą pas mus viskas vyksta pagal tikrus ekonominius dėsnius: Vyriausybė didina gyventojų pajamas, juk štai minimali alga pakilo, valstybės tarnautojų užmokestis pakeltas, pensijos pastorėjo ir t. t. Taigi pajamos auga. Dėl to Lietuvoje žmonės esą patys gali spręsti, kiek ir ko pirkti. Na, o Lenkija, kuri besarmatė, nuo vasario mėnesio naikina PVM maisto produktams, tai pavasarį tikrai grauš nagus. Pamatys, kiek mokesčių prarado ir subliukš jos akcija ir populistinis pasimeilinimas žmonėms. Taip iš ekrano postringauja žinomas ekonomistas. Na, jau kitas, ne tas, kuris prezidentu tapo. Tas irgi anksčiau dažnai televizijoje apie ekonomikos dėsnius kalbėdavo.
Štai „Maisto bankas“ paskelbė, kad pernai savanoriai aktyviai išgelbėjo 350 tonų neparduoto, tačiau vartojimui dar tinkamo, maisto. 2021 m. Klaipėdoje ir Vilniuje nepasiturintiems išdalinta 704 tūkst. maisto porcijų. Tai ko čia sielotis dėl tų kainų, pėvėem‘ų – tiesiog nepirkim, likusį neparduotą gal atveš „Maisto bankas“…
Bet, kaip minėjau, juk viltis apie gerovę miršta paskutinė. Štai ketvirtadienį Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas dar niekada neregėtas rajono biudžetas: net 102 milijonai eurų! Chm… tai kaip čia dabar išeina: vadinasi, gyvename vis geriau ir geriau, nes mokesčių sumokame vis daugiau ir daugiau, tad biudžetas gausėjančių rajono gyventojų dėka toks rekordinis. Visa Lietuva mums pavydi, nes kitur gyventojų, išskyrus sostinę, mažėja. O kažkas vis dar mūsų rajono politikų atvertais horizontais į gerovę drįsta abejoti. Perskaitykite rajono Savivaldybės Strateginį veiklos planą ir Jūsų dvejonės bemat išsisklaidys. Viskas už jus jau pagalvota, kaip anksčiau girdavosi didžiausias prekybos tinklas, kol neįgriuvo jo stogas.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė
