Į Gargždų krašto muziejų kviečia paroda „Dovana miestui“

Vytauto Majoro premijos laureatę D. Lengvinaitę sveikino būrys doviliškių.

Tautodailininkai – tradicijų tęsėjai, o tradicijų išsaugojimas – viena iš tautos išlikimo sąlygų. Tradicija nuo 2005-ųjų tapo ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narių, gyvenančių Klaipėdos rajone, tautodailės darbų paroda, kasmet rengiama Gargždų krašto muziejuje. Neseniai atidaryta „Dovana miestui“ pavadinta paroda – tarsi įžanga į 2023-iuosius, kai Gargždai minės 770-ąją sukaktį.


Pagerbti kūrėjai
„Architektė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos liaudies muziejaus muziejininkė Rasa Bertašiūtė yra pasakiusi, kad tradicija yra visa geriausia, kas per ilgus šimtmečius sukurta, atrinkta, išbandyta ir pritaikyta konkrečioje gyvenamoje aplinkoje. Mūsų aplinkoje šiandien skleidžiasi tradicijos ir kūryba“, – sakė Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė, atidarydama parodą „Dovana miestui“. Joje – septyniolikos Gargždų ir rajono tautodailininkų darbai iš medžio, tekstilės, molio, odos, metalo, popieriaus, šiaudelių ir kitų medžiagų. Kasmetinės parodos atidaryme buvo pagerbti visi darbų autoriai, kurie puoselėja tradicinius amatus, gilinasi į jų subtilybes, o neretai jas perduoda ir savo mokiniams. Tradicinių amatų puoselėtojus sveikino Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus vadovė Vida Šmitienė, Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai, Tarybos nariai, Gargždų seniūnė Indrė Žiedienė, Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė ir būrys kūrėjų darbais besižavinčių parodos dalyvių.
Tradiciškai kasmetinėje paro­doje svečio teisėmis dalyvauja kito rajono tautodailininkas. Šįkart – šilutiškė Rūta Čiuželienė-Emigart. Gargždų krašto muziejuje eksponuojami jos vaizduojamosios dailės darbai – karpiniai. Šiais metais Žemaitijos regiono parodoje „Aukso vainikas“ šilutiškei skirta 1-oji vieta.


Vytauto Majoro premija – ypatingas įvertinimas
Jau septintus metus Klaipėdos rajono kultūros ir švietimo įstaigos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, pavieniai asmenys galėjo siūlyti kandidatus Vytauto Majoro vardo tautodailininko premijai gauti. Savivaldybės įsteigtos premijos tikslas – skatinti Klaipėdos rajono liaudies meno kūrėjų aktyvumą, kūrybiškumą, meistriškumą, pagerbti tautodailininkus, tęsiančius senųjų amatų tradicijas. Klaipėdos krašto tautodailininko, medžio drožėjo, monumentaliosios medinės skulptūros meistro V. Majoro vardo premija – garbė ir atsakomybė. Iki šiol ji įteikta audėjai Zitai Paulikienei, medžio drožėjui Petrui Balsiui, tekstilininkei Valerijai Jurevičienei, medžio meistrui Algirdui Ridikui, tekstilininkei Ritai Riaukei ir kalviui Petrui Normantui.
Šiemet iš keturių kandidatų komisija, kurios pirmininkė – Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Ligita Liutikienė, premiją skyrė doviliškei tautodailininkei Daliai Lengvinaitei. Parodoje eksponuojami jos šiaudiniai sodai, žvaigždutės ir žaisliukai, kuriems Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija šiemet suteikė tautinio paveldo produkto sertifikatą.
D. Lengvinaitė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė, domisi skirtingais tradiciniais amatais ir liaudies menais, veda edukacijas ir darželinukams, ir suaugusiesiems. Doviliškė, parodose pristatanti ir riešines, ir rankines, ir pirštines, o labiausiai žinoma kaip šiaudinių sodų rišėja, sakė esanti laiminga ir dėkinga. „Laiminga, nes turiu galimybę laikyti rankose auksinį šiaudelį, kad iš jo gali gimti gražūs kūriniai, laiminga, kad prisidedu prie sodų rišimo tradicijos puoselėjimo ir įtraukimo į UNESCO paveldą. Esu dėkinga savo tėveliams už tai, kad įskiepijo meilę darbui ir jo nebijoti, savo vaikams ir anūkams, kad savo jaunatvišku proveržiu skatina mane tobulėti. Dėkinga Dovilų etninės kultūros centro direktorei Lilijai Kerpienei, kad paskatino dar labiau domėtis tradicijomis ir puoselėti jas mūsų krašte“, – dėkodama visiems, pamilusiems auksinį stebuklą – dangišką sodą, vardijo D. Lengvinaitė.
Dalią pasveikinusi Dovilų seniūnijos seniūnė N. Ilginienė pasiūlė Vytauto Majoro premijos įteikimą rengti Dovilų etninės kultūros centre. Tam esanti ne viena priežastis – V. Majoras gyveno Dovilų seniūnijoje, Dovilų etninės kultūros centre daugiau erdvės negu Gargždų krašto muziejuje, tad būtų galima eksponuoti dar daugiau tautodailės darbų.
Parodą „Dovana miestui“ Gargždų krašto muziejuje galima aplankyti iki sausio 3 d. „Tai akimirka nurimti, prisiliesti prie protėvių tradicijų bei palikimo“, – kviečia parodos organizatoriai.


Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių