Judrėnai sekmadienį tapo šalies aviacijos sostine
S. Dariaus ir S. Girėno skrydis, išgarsinęs Lietuvą pasaulyje, po 90 metų subūrė tūkstančius žmonių Dariaus kaime paminėti šį legendinį įvykį. „Smagu, kad mažas kaimelis daro didelę šventę, puoselėja tradicijas ir po tiek dešimtmečių prisimena skrydį“, – kalbėjo Aurimas Valujavičius, kuris šio žygdarbio įkvėptas valtimi perplaukė Atlantą.
Iš didelės kelionės – į mažą kaimelį
Nuo ryto sekmadienį žmonės riedėjo į S. Dariaus gimtinę Judrėnų seniūnijoje švęsti legendinių lakūnų skrydžio 90 metų sukaktį, kur laukė susitikimas su mūsų dienų herojumi A. Valujavičiumi, įspūdinga aviacijos šventė, koncertai ir kitos pramogos. Vidurdienį uždarius eismą kelyje į Dariaus kaimą, kur buvo iškilmingai nešama netradicinio dydžio valstybinė vėliava, nusidriekė kelių kilometrų automobilių eilė. Pavėlavusieji atvykti iki nustatytos valandos, nebepateko į susitikimą su Lietuvą pasaulyje išgarsinusiu jaunuoju keliautoju,
šiemet irkline valtimi perplaukusio Atlantą ir savo žygį dedikavusio S. Dariaus ir S. Girėno jubiliejiniam skrydžiui, A. Valujavičiaus laukė minia šventės dalyvių. Jie svečią pasitiko nuoširdžiausiais plojimais, o S. Dariaus muziejaus vadovas Mėčislovas Raštikis –simboliškai su gėlu vandeniu.
Šioje žemėje Aurimas lankėsi antrą kartą – prieš išvykdamas į didžiąją kelionę čia su Mėčislovu aptarė daugelį dalykų ir pažadėjo po sėkmingos kelionės atvykti į minėjimą. Savo pažadą ištesėjo. „Buvau išsigandęs, kai pasakė, kad per Atlantą jo niekas nelydės. Net silpna pasidarė, – prisipažino S. Dariaus muziejaus vadovas. – Bet Aurimas – kieto, žemaitiško būdo“. Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas jau anksčiau A. Valujavičių apdovanojo žemaičių medaliu.
„Džiugu, kad tiek dešimtmečių prisimename S. Dariaus ir S. Girėno skrydį. Paskutiniame savo kreipimesi į tautą šie rašė, kad jų žygis tegul įkvepia jaunąją kartą naujiems žygiams. Po 90 metų įkvėpė Aurimą“, – žemaitiškai dėstė M. Raštikis.
„Smagu, kad mažas kaimelis daro didelę šventę, puoselėja tradicijas, prisimena legendinį skrydį po 90 metų. Linkiu įgyvendinti gražias svajones, nes mūsų laikas šioje žemėje trumpas“, – kalbėjo A. Valujavičius. Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Mindaugas Kavaliauskas jam įteikė neseniai aviatoriaus, istoriko Pijaus Poškaus išleistą knygą apie S. Darių.
Kelios kartos primena legendinį lakūną
„Lituanicos“ istorija prasidėjo šioje žemėje, kur mažasis Darius lakstė žvelgdamas į dangų, lakiojančius paukščius ir pats norėdamas lakioti, – susirinkusiesiems žemaitiškai prabilo Judrėnų seniūnijos seniūnas Zigmantas Siminauskas. – Ir jo svajonė virto žygdarbiu – S. Darius ir S. Girėnas pasaulyje išgarsino Lietuvą. Šiuo žygdarbiu jie mus įpareigojo daryti didelius ir mažus darbus Tėvynės naudai“.
Šventiniame renginyje dalyvavęs S. Dariaus anūkas Skirmuntas Maštaras su žmona Nijole pastebėjo, koks įsimintinas šis istorinis skrydis. „Bet prieš tai jis buvo vedęs Jaunutę Škėmaitę, mano senelę, ir iš tos santuokos gimė mano mama, iš jos – aš ir sesuo. Mes su žmona susilaukėme dviejų sūnų, kurie mums padovanojo 5 anūkus. Mano sesuo ištekėjusi, turi dukrą ir sūnų, taip pat džiaugiasi būriu anūkų. Taigi S. Dariaus gyvenimo prasmę primena šios kartos“, – atskleidė garbus svečias S. Maštaras.
Savo didvyrių nepamiršta
Į šventinį minėjimą atvykęs rajono savivaldybės meras B. Markauskas patetiškai ištarė, jog šį sekmadienį Judrėnai tapo šalies aviacijos sostine. Jis dėkojo Judrėnų S. Dariaus bendruomenei, seniūnui, judrėniškiams kultūros darbuotojams, puoselėjantiems S. Dariaus gimtinę. „Kasdien turime atsiminti šiuos tautos didvyrius, kurie darė viską, kad Judrėnai ir Lietuva būtų žinomi pasaulyje“, – kalbėjo meras.
Vicemerė Violeta Riaukienė priminė, jog šiems didžiavyriams tėvų žemė, kalba ir tradicijos buvo svarbios vertybės. „Jos svarbios ir šiandien. Dėkoju šių puoselėtojams, visiems, kurie prisideda, kad čia galime rinktis ir švęsti. Darykime gerus darbus kasdien“, – palinkėjo vicemerė.
Pasveikinę rajono Savivaldybės tarybos nariai turėjo savo linkėjimų. Loreta Piaulokaitė -Motuzienė ragino didžiuotis savo istorija, o Raimondui Daubariui nuostabu, kad lakūnų žygdarbis žmones subūrė ir praėjus 90 metų.
Padėką už bendruomeniškumo skatinimą, Judrėnų krašto išskirtinumo puoselėjimą meras įteikė seniūnui Z. Siminauskui. Ilgametę Veiviržėnų kultūros centro Judrėnų kultūros skyriaus darbuotoją Viliją Norvilienę apdovanojo už renginių išskirtinumą ir originalumą. Už vaikų ir jaunimo ugdymą diegiant Tėvynės meilę ir patriotiškumą padėka įteikta Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos Judrėnų S. Dariaus ugdymo skyriaus direktorės pavaduotojai Laimai Dargevičienei, o Irenai Jacevičienei –Žukauskaitei – už ilgametį „Lituanicos“ skrydžių garsinimą ir S. Dariaus ir S. Girėno atminimo įamžinimą savo knygose.
Sutraukė tūkstančius žmonių
Ryškus šventės akcentas – iš Judrėnų mokyklos į S. Dariaus gimtinę mokinių, mokytojų, kitų darbuotojų, buvusių ir esamų, iškilmingai nešama netradicinio dydžio valstybinė vėliava, lydima Karinių jūrų pajėgų orkestro. Gražiai sutikti iš Šilalės rajono, S. Girėno muziejaus atmynę dviratininkai, atvežę žemaičių medalį, kuriuo 800-ųjų Žemaitijos paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metinių proga buvo apdovanoti tautos didvyriai S. Darius ir S. Girėnas. Dabar jis bus saugomas S. Dariaus gimtinėje.
Dariaus kaimas neregėjo tiek automobilių, kiek jų praėjusį sekmadienį išsirikiavo laukuose – ne tik vietiniai gyventojai atriedėjo į istorinio skrydžio minėjimą. Organizatorių manymu, galėjo būti apie pusantro tūkstančio automobilių, daugiau nei penki tūkstančiai žmonių.
O dalis svečių atskrido lėktuvais ir nusileido skrydžių lauke, šalia S. Dariaus muziejaus . „Džiaugiamės tuo, nes S. Girėno muziejus jo neturi, todėl atskridę lėktuvai tik parodo savo programą ir išskrenda“, – kalbėjo M. Raštikis.
Šventės dieną S. Dariaus gimtinėje nusileido apie 40 įvairių lėktuvų, nors oras nebuvo palankus – reikėjo galynėtis su vėju. Susirinkusieji turėjo progą juos apžiūrėti, stebėti skrydžius.
Šventėje dalyvavo Lietuvos kariuomenės karo aviacija, Lietuvos karo akademijos kariūnai su ginkluote ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninis karo prievolės ir komplektavimo skyrius.
Savo modelius pristatė Šilutės aviamodeliuotojai, kurie siekė rekordo, norėdami surinkti vienoje vietoje tuo pačiu metu daugiausia „Lituanica“ lėktuvų modelių.
Orlaiviai drebino padangę
Renginio dalyvius pasveikino garsioji „Anbo“ trijulė – žiūrovai žvalgėsi į padangę, kur sudėtingas akrobatines figūras atliko pilotai Rolandas Paksas, Robertas Noreika ir Algimantas Žentelis. Po to įžengęs į sceną R. Paksas atsiprašė, kad ir šiemet neatskrido „Bellanka“ –„Lituanicos“ prototipas, ir pažadėjo, jog vakare su akrobatiniais lėktuvais parodys trigubai daugiau. Žiūrovai patvirtino, jog oro spektaklis buvo įspūdingas: akrobatinė grupė pirmą kartą čia rodė šią programą.
Renginyje dalyvavo sklandytojai Algirdas Šimoliūnas, Sakalas Uždavinys ir Ignas Bitinaitis, kurie susirinkusiesiems pristatė drąsų sumanymą – bemotoriais sklandytuvais pasiekti Portugalijos krantus skalaujantį Atlando vandenyną. Skrydis numatytas rugpjūčio mėnesį, jis turėtų trukti apie 10 dienų.
Tą sekmadienį orlaiviai drebino Judrėnų padangę – KOP pakrančių gelbėjimo tarnybos sraigtasparnis „Dauphin“ imitavo gelbėjimo darbą: iš jo virve nusileido paramedikas, kuris apžiūrėjo nukentėjusį žmogų ir sprendė, ką daryti. Žiūrovai nenuleido akių ir nuo trijų parašiutininkų, aukštybėse iššokusių iš lėktuvo. Jie taip pat stebėjo ir istorinio lėktuvo „Nieuport 24“ skrydį, kurio prototipas dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Virš S. Dariaus gimtinės praskrido ir kitas istorinis lėktuvas „Brigadyr L-60“. Parodomuosius skrydžius dovanojo lėktuvai „Rans“, „Storm“, „Aeroprakt“ ir kiti. Operatyviai dirbo skrydžių koordinatoriai majoras Jonas Noreika ir Gintas Povilaitis.
„Įspūdinga šventė – tiek daug aviacijos technikos ir žmonių senokai teko matyti mažos gyvenvietės šventėje. Žmonės labai domėjosi, norėjo sužinoti apie aviaciją – nenuostabu, nes šiame krašte orlaiviai retenybė“, – „Bangai“ kalbėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos valdybos eskadrilės orlaivio vadas Audrius Vaicekauskas“.
Virginija LAPIENĖ
A.VALAIČIO nuotr.
