Ketvergiai kratosi krematoriumo

Krematoriumo pastato vizualizacija ir skelbimas miške, būsimos statybos vietoje.

 

Antradienio vakarą rajono Savivaldybės posėdžių salėje, kur buvo svarstomi projektiniai pasiūlymai dėl krematoriumo statybos, vėl kaito aistros. Apie 40 susirinkusių ketvergiškių reikalavo ieškoti vietos kitur, o ne jų gyvenvietės pašonėje. Projekto rengėjai ir statytojai ramino, kad jokios krematoriumo taršos nebūsią, o pastato tarp miškų net nesimatys.

Savivaldybę bei projektuotojus jau anksčiau buvo pasiekęs 17 puslapių asociacijos „Tvenkinio gatvė“, įsikūrusios Ketvergiuose, kreipimasis dėl krematoriumo statybos ir eksploatavimo poveikio aplinkai vertinimo. Šis gyventojų raštas nuskriejo ir iki Aplinkos ministerijos. Be kita ko, aktyvi bendruomenė jau surinko bene per 100 parašų žmonių, pasisakančių prieš krematoriumo statybą sklype, esančiame tarp Ketvergių gyvenvietės ir Lėbartų kapinių.

Stovint miško supamo krematoriumo sklypo teritorijoje nesimato jokių gyvenamųjų namų, o juo labiau Ketvergių pagrindinės mokyklos, dėl ko nuogąstauja mokinių tėvai. Tačiau, pasak Dovilų seniūnijos seniūnės Nijolės Ilginienės, į sklypą veda tik siauras miško keliukas, tad privažiavimo klausimas yra sudėtinga problema.Prieš traukinį nebėgs

Klaipėdiečių bendrovės „Ekotektonika“ projekto vadovas A. Kilišauskas susirinkime antradienį paaiškino, jog 3,5 ha privatus sklypas Toleikių kaime, Toleikių g. 2, yra valdomas įmonės „Rūteda“. Krematoriu­mo pastatas sklype užims tik nedidelę dalį, jame bus įrengtos trys atsisveikinimo salės, sutvarkyta aplinka su ūkiniu padaliniu bei aikštele palaikų atvežimui. Pastato aukštis sieks 7 m, o kamino – 9 m. Kremavimo ir dūmų valymo įranga būsianti labai kokybiška, amerikiečių gamybos, tokios montuojamos Jungtinėje Karalystėje, kitose šalyse. „Pro tokius filtrus praėję dūmai bus 10 kartų švaresni už vieno gyvenamojo namo kamino išmetamus teršalus“, – tikino A. Kilišauskas. Krematoriumo sanitarinė zona siektų tik 200 m, ji apibrėžtų ratą pačios įmonės sklype ir kirstų dalį valstybinio miško. Iki Ketvergių mokyklos yra 800 m, artimiausio gyvenamojo namo – 600 m, suplanuotos gyvenamosios statybos – 500 m.

Krematoriumo statybos projekto vadovas paaiškino, kad rengti detaliojo plano nebereikia, sklypo paskirtis nuo 2014 m. keičiama Savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymais. Taip pat žmonės klausė, ar toje vietoje nėra užteršta žemė, nes buvęs karjeras užpiltas medienos pjuvenomis, ar įteisintas kelias į krematoriumo teritoriją, ar žemė nepatenka į naudingųjų iškasenų plotą ir kt. Projektuotojų atstovas atsakė, jog tuos klausimus aiškinosi: sklypas neužterštas, jame nėra naudingų iškasenų, o kelias esąs ne kelias, o privažiavimas, todėl reikėsią vertinti įvairias galimybes, nes dabar viešai svarstomi tik projektiniai pasiūlymai. „Savivaldybė paprašė persvarstyti poveikio aplinkai vertinimą, viską išsiaiškinsime ir tikrai nebėgsime prieš traukinį“, – susirinkime tikino A. Kilišauskas.

Bijo turto nuvertėjimo

Dar susirinkimo pradžioje gyventojai nurodė greičiausiai pagrindinę priežastį, kodėl nenori krematoriumo. „Kas bus su mūsų žemės ūkio paskirties sklypais, kurie ribojasi su krematoriumo sklypu? Jie liks beverčiai, kas juos benorės pirkti. Kodėl neieškoma vietos pramoniniame rajone ar Laisvojoje ekonominėje zonoje? Kelius, apšvietimą žmonėms įrenkite, o ne krematoriumus ant galvos statykite“, – piktinosi jie. Aštrius klausimus statytojams uždavė Ketvergių seniūnaitė Rasa Kuzavienė, gyventojai Raimonda Zaborė, Ignas Vaičiulis, Romas Kvaselis ir kiti. „Ar turėsite pinigų statybai? Kas jus finansuoja – girdėjome, kad lėšos eis iš Kaliningrado. Kodėl gyventojai nesupažindinti daug anksčiau su projektu? Kodėl sklypas staiga „perbėgo“ į kitą kaimą? Kodėl dėl verslo lenktynių, kas greičiau pastatys krematoriumą, kenčia gyventojai? Kodėl vis labiau taršos šaltiniai spaudžia ketvergiškius, ir niekas žmonių neužstoja? Kodėl mūsų negina mūsų išrinkta valdžia?“ – tokie klausimai skrido atsakingiems asmenims, dalyvavusiems susirinkime. Žmonės reikalavo mero juos apginti, neįleisti į rajoną krematoriumo, į kurį būtų vežami kremuoti palaikai iš visos Vakarų Lietuvos. Seniūnijos duomenimis, Ketvergiuose gyvena apie 600 gyventojų, tačiau gyvenančių, bet nedeklaruojančių gyvenamosios vietos, yra daugiau.

Lemiamas žodis – Tarybai

Rajono meras Vaclovas Dačkauskas pažadėjo, jog sprendimas dėl krematoriumo statybos bus svarstomas rajono Taryboje. Jis atkreipė ketvergiškių dėmesį į tai, kad Klaipėdos rajonas yra itin tankiai apgyvendintas, todėl neverta tikėtis krematoriumui gauti tokią vietą kaip Kėdainių rajone, kur krematoriumą ir gyvenamąją zoną skiria net 5 km.

„Nusistatymas prieš krematoriumą yra daugiau gyventojų emocijos, o ne reali tarša. Situaciją išnagrinės Savivaldybės specialistai, aplinkosaugininkai, tuomet ir spręsime vadovaudamiesi įstatymais“, – sakė V. Dačkauskas. „Realių problemų dėl krematoriumo nėra. Tai komercinis paslaugų pastatas, jam numatytos atitinkamos projektavimo procedūros, jos vyksta. Nuo gatvės jį užstotų karjeras, sklypas apaugęs medžiais, o jei dar medžių juostą pasodintų, išvis nieko nebesimatytų“, – merui pritarė vyriausiasis rajono architektas G. Kasperavičius.

Rajono Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas A. Kampas patvirtino, kad iš tiesų adresas krematoriumo sklypui – Toleikių g. 2 Toleikių kaime buvo patvirtintas pernai, gruodžio mėnesį. „Rengiant projektą, reikia sklypui adreso. Kaip galime jo neduoti? Adresas parinktas pagal privažiavimo kelio priklausymą tam tikrai vietovei, o šalia esantis miškas vadinasi ne Ketvergių, o Dumpių. Netrukus ir Ketvergių gyvenvietėje Klaipėdos gatvėje bus keičiama namų numeracija“, – sakė A. Kampas.

Prisidėtų prie kelių

Bendrovės „Rūteda“ direktorė R. Gumuliauskaitė „Bangai“ sakė nesitikėjusi tokio vietinių gyventojų priešiškumo. „Netiesa, kad slepiame savo ketinimus. Kai tik gavome Aplinkos apsaugos agentūros išvadą, kad dėl ūkinės veiklos teikti kremavimo paslaugas poveikio aplinkai vertinimas nėra būtinas, patys inicijavome susitikimą su bendruomene. Aš mielai su visais bendrauju, tikrai nesu arogantiška, kaip kad mane kaltina. Iš tiesų skubėjome įsigyti sklypui adresą, pradėti visas reikiamas procedūras, nes, kaip žinote, Klaipėdoje tą patį verslą nori pradėti konkurentai. Ketvergiškiams garantuoju, kad jokios taršos nebus. Aš pati turiu sodo sklypą netoliese, Šernuose, ir jokios krematoriumo taršos nebijau, nes jos nebus. Juk žmonės gyvena netoli didžiulių Lėbartų kapinių, tad kuo gi tas krematoriumas taip gąsdina?“ – stebėjosi direktorė. Ji patikino, kad krematoriumas turės visus reikiamus valymo filtrus, nes reikalavimai tokiai įrangai Lietuvoje yra pakankamai griežti. „Rūteda“ turės ir atsarginį generatorių, jei staiga dingus elektrai sustotų dūmų valymo procesas – taip nutiko Kėdainiuose.

„Mes apželdinsime visą teritoriją, ją gražiai sutvarkysime. Įmonei priklauso ne tik 3,5 ha žemės sklypas, bet ir aplink plytintis 7 ha miškas“, – sakė R. Gumuliauskaitė. Anot direktorės, į krematoriumo statybą ketinama investuoti 1,5 mln. eurų privačių ir skolintų lėšų. „Mes esame nusiteikę bendradarbiauti. Ket­vergiuose įrengtume apšvietimą, kur labiausiai reikia, prisidėtume prie kelių tvarkymo. Manau, šiuo atveju dar aistras kursto ir mūsų konkurentai ar kremavimo paslaugų plėtra nepatenkinti verslininkai“, – spėjimais dalijosi „Rūtedos“ vadovė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių