Rajono seniūnijose – įvairiaspalviais žiedais išsiskleidę gėlynai

Kiekvienas puoselėjame savo kambario, balkono, o gal sodo gėles, tačiau žymiai sudėtingesnė užduotis – suformuoti vientisus viešųjų erdvių gėlynus, džiuginančius tos vietos gyventojų ir svečių akis. „Banga“ domėjosi, kiek gėlynams išleidžia kai kurios seniūnijos, į ką atsižvelgia kurdamos grožį pačiame miesto, miestelio centre, kiek tam tenka įdėti pastangų.

Gargždiškiai nori greito rezultato
Gargždų seniūnė Indrė Žiedienė, paklausta, kiek centro gėlynams skiriama lėšų, atsakė: „Priklauso nuo to, ar įrenginėjame naujus želdinių masyvus. Jei, kaip prieš porą metų Klaipėdos gatvėje, gėlynas formuojamas naujoje vietoje ir reikalinga technika teritorijai paruošti, skaldelė, kokybiška žemė, gėlynų bortai, mulčias ir kiti elementai (pavyzdžiui, laistymui reikalingų šulinėlių įrengimas), išlaidos yra didesnės ir tai yra brangiausia dalis. Šiemet Gargždų miesto želdinių kūrimui ir tvarkymui esame išleidę apie 13 tūkst. Eur. Tai apima vienmečių, daugiamečių gėlių įsigijimą ir priežiūrą, lovelių ant atitvarų ir vazonų 22 vnt. kompozicijos centrinėje miesto gatvėje, Savivaldybės bei muzikos mokyklos pastatų ir aikštės augalai, taip pat šiemet naujai apsodintas „kalniukas“ prie Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro.“
Anot I. Žiedienės, gargždiškiai yra labai atidūs, pastabūs ir rezultato nori greitai. „Tai puiku, tačiau gėlynams, kaip ir visiems geriems dalykams gyvenime, reikia laiko. Taip jau yra, kad daugiamečiams augalams suvešėti ir išpildyti kompoziciją reikia bent poros metų, o po to vis gražyn. Taigi, dėkojame už kantrybę“, – šypsodamasi sakė ji.

Dovilai išleido 1 128 Eur
Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė informavo, kad gėlynams šiemet išleido 1 128 eurus: „Pirkome našlaites, muškotus, pelargonijas ir levandas. Pernai rinkomės pelargonijas, našlaites, ledinukes, gvazdikėlius. Įsitekome į 666 eurus. Šiemet suma didesnė, nes neberizikavome pirkti pigesnių augalų – gvazdikėlių ir ledinukių, kadangi pernai pastaruosius augalus nugraužė šliužai. Brangiausi mūsų pirkiniai – muškotai ir pelargonijos“, – sakė N. Ilginienė.
Ji akcentavo, jog yra dėkinga Šiūparių gėlių ūkio savininkams Renatai ir Giedriui Bernotams, kurie ne tik dovanoja, bet ir pasodina gėles Šiūpariuose.
Formuodama gėlynus seniūnija atsižvelgia į gėlių atsparumą, grožį. „Kas gali būti gražiau už rožių ir levandų aromatą ir kaskadines pelargonijas ant palangių?“ – retoriškai šypsodamasi klausia seniūnė.
Anot jos, malonu, kai gyventojai – tiek seniūnijos, tiek rajono – pasidžiaugia ir klausia, kaip jas prižiūrime, kad tokios gražios gėlės ir taip gausiai žydi. „Už tai esu dėkinga visam kolektyvui: ir tiems, kurie sodina, ir tiems, kurie laisto, tręšia ir parenka gėles. Dėkoju ir Dovilų bibliotekininkei E. Žukauskienei, kuri daugiausia ir dirba prie gėlių parinkimo. Aišku, sulaukiu ir komentarų, kad seniūnijoje per mažai gėlių, per mažai žieminių augalų, tačiau tam reikia turėti apželdinimo specialistą, kuris ne tik parenka augalus, projektuoja gėlynus, bet ir prižiūri visą augmeniją“, – paaiškino Dovilų seniūnijos seniūnė.

Endriejave suvešėjo levandos
Endriejavo seniūnijos seniūnės padėjėja Ilma Grikšienė „Bangai“ sakė, kad gėlynams skiria apie 1 000 eurų. „Puošti seniūniją stengiamės daugiametėmis gėlėmis, populiariausios – begonijos ir ledinukės. Brangiausiai kainuoja gėlių kompozicijos į vazonus“, – teigė ji.
Vos tik įvažiavus į Endriejavą ir sustojus prie seniūnijos akis užlieja levandų jūra: jų čia yra tiek violetinių, tiek baltų. Ar sudėtinga priežiūra? „Ne, palaistome, trąšų dedame. O kai nužydi, svarbu nukarpyti stiebelius. Jau pernai jų buvome sodinę, o šiemet jos suvešėjo, sužydėjo. Dėl laistymo, tai šiemet palanki vasara, nedaug reikia, tačiau, jei nelyja, kas antrą, trečią dieną – laistome. Kitu atveju išdžiūtų ir nieko neliktų“, – kalbėjo I. Grikšienė. Šalia buvusi Dalia Daugėlienė (Judrėnų seniūnijos specialistė žemės ūkiui ir aptarnaujanti Endriejavą) sakė, kad būtinai reikia į Endriejavą atvažiuoti pavasarį, kuomet sužydi tulpės ir narcizai – vaizdas ir kvapas fantastiški! Ji gyrė Ilmą už jos indėlį puoselėjant šį gėlyną. Šiemet žiedais lepina ir sužydėjusi hortenzija.
I. Grikšienė, paklausta, ar sulaukia pagyrimų iš gyventojų, atsakė: „Būna, pasako, kad gražu, tačiau kitiems tai neįdomu ir pan. Juk visi mes gudrūs kitus pakritikuoti, o padaryti jau sudėtingiau.“

Veiviržėnuose brangiausias kupolo apsodinimas
„Pernai vienmečių gėlių pirkome už 934,50 Eur, o šiemet – už 1 239 eurus“, – sako Veiviržėnų seniūnijos seniūnė Edita Sluckienė. Anot jos, gyventojų prašymu, Šukaičių kaime, Liepų gatvėje, už 207 eurus buvo nupirkti eglių ir liepų sodinukai. Šiemet daugiamečių gėlių buvo nupirkta už 718,74 Eur.
Kad augalai būtų vešlūs, reikalingas atitinkamas gruntas ir trąšos. Joms išleista 950 eurų. „Augalus parenkame pagal gėlynų buvimo vietą. Gėlynus formuojame patys, pasikonsultuodami su gėlių ūkių darbuotojais. Seniūnija turi dvi aplinkos tvarkytojas, kurios ir prižiūri gėlynus. Daug idėjų pasiūlau ir pati. Jų semiuosi iš kelionėse matytų įdomesnių gėlynų, interneto. Pavasarį populiariausios buvo našlaitės, vėliau – begonijos ir pelargonijos“, – kalbėjo E. Sluckienė.
Ji pasakojo, jog brangiausiai kainavo kupolo apsodinimas Veiviržėnų centre. Jame daugiausia vienmečių gėlių, taip pat aplink kupolą buvo susodinti 26 daugiamečiai vynvyčiai.
„Pagrindinį taką skvere apsodinome 140 vienetų lanksvų. Slėnio taką puošia visa eilė levandų. Levandos kvepia ir miestelio centro gėlyne“, – pasidžiaugė pašnekovė. Seniūnija dėl gėlynų iš gyventojų sulaukia tik gerų atsiliepimų. „Vasaros metas tam ir yra, kad džiugintų mus savo spalvomis“, – neabejoja seniūnė Edita.

Priekulėje pakeri rožynai
Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė teigė, kad šiemet atliko kelis mažos vertės pirkimus: „Įsigijome durpių gėlių auginimui gėlinėse ir rožyno mulčiavimui Priekulės mieste už 353 eurus. Sudarėme sutartį už 2 940 eurų dėl vienmečių gėlių sodinukų pirkimo. Iš šios sumos jau panaudojome 1 287 eurus. Puošdami viešąsias Priekulės, Venckų, Drevernos erdves sodinome smulkiažiedes ir didžiažiedes našlaites, cimžiedžius, serenčius, šlamučius, karpažoles, pelargonijas ir daug kitų ryškių, gražių augalų.“
Taip pat už 1 210 eurų Priekulės seniūnija pirko dekoratyvinių sumedėjusių ir daugiamečių žolinių augalų – švelniosios rasakilos, šluotelinės hortenzijos, paprastojo šermukšnio, ašuotės sodinukų. Jie panaudoti Priekulės miesto Klaipėdos g. ir Stragnų II koplyčios-mauzoliejaus teritorijai apželdinti.
„Formuodami gėlynus Priekulės, Venckų, Drevernos viešosiose teritorijose atsižvelgiame į praktiškumą bei naujausias želdynų tendencijas. Brangesni, įdomesni yra „ant bangos“ esantys augalai“, – pastebėjo D. Bliūdžiuvienė.
Įvažiavusius į Priekulę vienareikšmiškai pakeri rožynai. Ne veltui ir Priekulėje vasarodavusi rašytoja Ieva Simonaitytė labai mėgo rožes, jomis didžiavosi, turėjo apie 40 kelmų.

Vėžaičiuose – prioritetas atspariems augalams
Beveik 1 300 Eur – tokią sumą Vėžaičių seniūnija 2022 m. išleido vienmečių ir daugiamečių gėlių įsigijimui. Anot Vėžaičių seniūnijos seniūno Alvydo Mockaus, formuojant seniūnijos gėlynus, prioritetas teikiamas ilgai žydinčioms gėlėms, kurios atsparios nepalankioms augimo sąlygoms (vėjui, sausrai, tiesioginiam saulės poveikiui).
2022 metais daugiausia įsigyta ledinukių ir pelargonijų, todėl jų kaina sudaro didžiausią įsigytų gėlių dalį. „Gyventojai džiaugiasi įrengtais ir žydinčiais gėlynais“, – sakė A. Mockus.

Agnė ADOMAITĖ
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.