Savųjų Gargždų labui
Gargždai jau keletą mėnesių tapę statybų aikštele. Ryte ar vakarop pasišvilpaudamas jau nepralėksi Kretingos plentu, pasidairyti atidžiau tenka Dariaus ir Girėno gatvėje.
Šiuose miesto ruožuose intensyviausios statybos ir gausus technikos judėjimas. Dar ir viešųjų objektų renovacijos vyksta – rekonstruojamas Gargždų kultūros centras, „Saulutės“ lopšelis-darželis, „Vaivorykštės“ gimnazija, o autobusų stoties statybos jau eina į pabaigą. Kartais atgyja Tilto g. rekonstrukcija. Kyla ir gyvenamųjų namų kvartalai. Tad mieste netrūksta ir gaudesio, ir eismo spūsčių. Tuo pačiu netrūksta ir žmonių erzelio, piktumo, bet juk kai ryte automobilių srautams tenka pristabdyti Kretingos plente, labai praverstų draugiškumas. Besierzinantiems reikėtų susivokti anksčiau atsikelti bent pusvalandžiu. Ir tada bus mažiau pykčio, kai teks lukterėti. Tačiau kantrybė irgi turi ribas: skaitytoja penktadienio ryte stebėjosi, kodėl nekoordinuojamas kelio link Dauparų remontas, nes Laugalių g. liko be normalaus įvažiavimo, kai ryte ir brukį ties Kretingos plentu išardė…
Graži vasara, nuostabūs birželio rytai ir pavakarės, negadinkime vieni kitiems gyvenimo automobiliais lėkdami kaip be galvų, nuolat socialiniuose tinkluose skleisdami savo neapykantą dėl statybų sukeltų nepatogumų. Tie nepatogumai kada nors baigsis, o miestas bus patogesnis gyventi. Štai Seimo narė Rasa Petrauskienė jubiliejinio Gargždų gimtadienio proga surengtoje svečių vakarienėje sakydama kalbą akcentavo, kad dėl užimtumo tik kas dvi tris savaites iš Vilniaus grįždama į savo namus dabar jau akivaizdžiau mato itin dideles ir teigiamas permainas Gargžduose. Anot parlamentarės, kai esi vietoje, mažiau pastebi, kaip keičiasi aplinka, kokias pastangas deda Savivaldybė. Ji linkėjo merui stiprybės įgyvendinant darbus, o gargždiškiams dažniau pasidžiaugti, mylėti pozityviai besikeičiantį miestą.
Besivystančio miesto ypatumus pastebėjo ir į jubiliejinį gimtadienį susirinkę garbūs kraštiečiai. Štai prof. dr. gydytojas kardiologas, LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas Raimondas Kubilius, išaugęs J. Basanavičiaus gatvėje, interviu „Bangai“ sakė, kad pirmiausia nori pasidžiaugti ir linki gargždiškiams atrasti, kokiame nuostabiame ir puikiame mieste gyvena. „Be galo žalias, gaivus, kartu ir šiuolaikiškas, su nepakartojamais Minijos upės vingiais, ranka pasiekiama jūra, ambicingomis sportininkų komandomis“, – Gargždų privalumus vardijo žinomas Lietuvoje gydytojas, kuriam esame dėkingi už puikius straipsnius medicinos tema. Prof. R. Kubilius atskleidžia savo svajonę: „kad manieji Gargždai tokie ir išliktų – jaukūs, pilni nuoširdžių žmonių, apsupti nepakartojamų žaliųjų erdvių ir, žinoma, kaip girdėjau, su netrukus iškilsiančiu daugiafunkciu laisvalaikio centru. Neabejoju, kad tai yra ir bus patogi vieta gyventi.“ Kiek pozityvumo šiose prasmingose mūsų kraštiečio mintyse! Po kraštiečių susitikimo R. Kubilius laiške redakcijai užsiminė apie idėją kurti Alumnų klubą – šia gražia mintimi jau gyvena ir kai kurie kiti gargždiškiai, žinau, kad tarp jų yra ir jaunų, puikią karjerą pasiekusių žmonių, gyvenančių ir kuriančių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Kraštiečių susitikime dalyvavo ir mūsų Gargždų miesto garbės pilietės a. a. Aldonos Gedvilaitės-Treijos brolis Alius su žmona Janina. Jiedu patys yra tarsi Gargždų istorijos dalis, daug žinantys apie miesto praeitį. Alius dovanoja Gargždų krašto muziejui staliaus amato įrankių, nuotraukų iš nepriklausomos Lietuvos Gargždų miestiečių, žydų gyvenimo. Šiuos dvasinius ir materialinius lobius mums reikia priimti su pagarba. Ir sutelkti bendras rajono Savivaldybės, Gargždų krašto muziejaus, Jono Lankučio viešosios bibliotekos, švietimo bendruomenės pastangas, kad Aldonos Gedvilaitės-Treijos įkurta, išauginta ir išpuoselėta Rygos lietuvių vidurinė mokykla būtų pavadinta jos vardu. Kiek ji per vienintelį savo gyvenimą padarė tautiškumo, pilietiškumo ugdymui, tiek nė keli žmonės nesugebėtų.
Buvęs gargždiškis, dabar Klaipėdos jūrų uosto direktorius Algis Latakas teigia, kad nuo to laiko, kai jam teko išvykti iš Gargždų, o tai buvo 1995-ieji metai, pokyčiai yra stulbinantys. „Man atrodo, kad stipriai yra pasikeitęs ir kultūrinis miesto gyvenimas“, – atkreipia dėmesį A. Latakas. Jo vaikystės ir jaunystės draugas, dabar prof. dr. Alvydas Jokubaitis kraštiečių susitikime skaitė pranešimą, kuriame giliai išnagrinėta gargždiškių tapatybė. Tai yra pranešimas, kurio rankraštis vertas Gargždų krašto muziejaus dėmesio.
Daug pozityvių minčių pasisėmėme iš kraštiečių subuvimo, žinoma, visų čia nesuminėjau. Esu įsitikinusi, jog prasmingos idėjos kada nors materializuosis, jei tik turėsime ūpo kurti ir dirbti savųjų Gargždų labui.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja
