Drevernos kultūros namų renginių organizatore Virgina ASNAUSKIENE
Apie tris dešimtmečius praleidusi Drevernoje, buvusiame žvejų kaime, V. Asnauskienė stengėsi pažinti senbuvių – lietuvininkų gyvenimo būdą, papročius. Ji be vargo išmoko šią mirštančią tarmę. Virgina neturi laiko suktis virtuvėje prie puodų, tačiau domisi šio krašto valgiais ir stengiasi jų pasigaminti.
Receptui – 100 metų
V. Asnauskienė pasiūlė „pašnekiot“ (paragauti) virtų stintų, kurių receptą jai perdavusi senbuvė Ana Gelžiūtė iš gretimo Klišių kaimo. Apie šį patiekalą Virgina buvo daug girdėjusi, bet niekada negaminusi. Jam daugiau nei 100 metų. Šeimininkės virdavo tuomet, kai visi atsivalgydavo keptų stintų. Ir tada, kai turėdavo mažai, o reikėdavę pavalgydinti šeimyną.
„Dabar – stintmetis, tai kodėl neišmėginti laiko patikrinto patiekalo“, – nusprendusi Virgina. Visą dieną žvejui Vytautui Grausliui teko stirksoti ant ledo, kol sugavo kilogramą stintų.
Pasak dreverniškės, tai labai sveikas valgis: stintos troškintos garuose. Svarbiausia, nieko ypatingo daugiau nereikia: tik kelių bulvių, svogūnų, česnako – savo darže užaugintų daržovių. Ir nepagailėti sviesto.
Praverčia senbuvių patirtis
Dreverniškės virtuvėje kunkuliuojantis puodas skleidė apetitą žadinančius kvapus. Ji pasakojo, kad pirmiausia į puodą sudėjusi bulves, svogūnus, įmetusi vasarinio česnako galvelę, užbėrusi pipirų, druskos ir užpylusi verdančiu vandeniu. Daržovėms suminkštėjus, sudėjusi stintas ir virusi dar 10 minučių. „Aš teiravausi, ar nereikėtų morkos. Bet man paaiškino, jog tokiu metu lietuvininkų kelderyje (rūsyje) jų nebebūdavę“, – sakė Virgina. Tačiau ir be šios daržovės patiekalo skonis buvo ypatingas. „Vietinė egzotika“, – ištarė ji.
Pasak V. Asnauskienės, šiame kaime žuvis buvusi pagrindinis lietuvininkų maistas, nors čia gyveno laukininkai. Kitaip sakant, gyventojai vertėsi ir žemdirbyste. Gyvendama prie marių, Virgina išmokusi ruošti žuvį. „Amžiną atilsį žvejys Paulynas Verneris išmokė taisyklingai skrosti karšį. Tai daroma per nugarą. Bet man buvo sunku, kol šis žvejys parodė, kurioje vietoje įdurti, kad lengvai išpjautum, – pasakojo dreverniškė. – Išvalius karšį, nupjovus žiaunas, bet nenuvalius žvynų, reikia įtrinti česnaku, druska, prikimšti duonos, sumaišytos su lašinukais, ir kepti orkaitėje. Galima į kepimo skardą pripilti kilogramą druskos ir tiesiai ant jos dėti žuvį.“
Ji iš žvejų girdėjusi, kad niekas krante neišvirs tokios žuvienės, kokią virė žvejai mariose žvejodami. „Reikia 5 rūšių šviežios žuvies ir svogūno, – teigė pašnekovė ir pridūrė: – Be gabalėlio ungurio skanios žuvienės neišvirsi.“
Bet stintos irgi svarbus žvejų laimikis buvęs. Dabar atvykstantiems turistams dreverniškių folkloro ansamblis dainuoja marių himną „Stinta pukis“, o Virgina supažindina, kaip senbuviai vadindavę žuvis.
Virtos stintos
Reikia 1 kg stintų, 8–10 bulvių, 6 svogūnų, 1 vasarinio česnako, apie 100 g sviesto, krapų, druskos, pipirų.
Supjaustytas bulves ir svogūnus dėti į puodą, barstyti druska ir pipirais, įdėti sviesto, užpilti verdančiu vandeniu, kad apsemtų. Virti, kol suminkštės, o tada sudėti pasūdytas stintas, užbarstyti pipirų. Dar virti 10 min. Atsargiai išgriebti išvirusias stintas į lėkštę. Kelias reikia palikti puode su daržovėmis. Viską sumaigyti paprasčiausiu įrankiu. Apibarstyti krapais.
