Gardžiuokimės su… medžiotoju Vaidu Skuodu

Lapiuose vykusioje Miško šventėje medžiotojai tradiciškai vaišino šurpa – prie net 80 litrų 4 valandas virtos sriubos susirinko minia žmonių. Lapiškis medžiotojų ir žvejų klubo „Žvelsa“ pirmininkas, medžiotojas Vaidas Skuodas atskleidė, kad į šurpą deda viską, ką turi, tad ji niekada nesigauna tokia pat, tačiau visada skani.

Medžioklė – gyvenimo būdas
Medžiotojas V. Skuodas pasakojo, kad medžiok­le užsiima visą gyvenimą ir be jos savęs nepamena. Jam antrino ir kitas medžiotojas, pagrindinis šurpos virėjas Saulius, medžiojantis jau daugiau nei keturis dešimtmečius. „Medžiojo mano prosenelis, senolis, tėvas, aš, brolis, sūnus“, – ilga kartų tradicija dalijosi Saulius.
„Medžioklė nėra žudymas, tai gyvenimo būdas, tačiau ne visi tai supranta. Mes atsižvelgiame, koks gyvūnas, kokio amžiaus. Nemedžiojame sveikų gyvūnų, medžiojame suvargusius, su prastais ragais, kad nesidaugintų sergantys. O medžiotojai – įvairūs žmonės, nuo paprasto darbininko iki profesoriaus“, – akcentavo Vaidas.
Medžiotojas Saulius pridūrė, kad nemedžioja žiemos – baltojo bado – metu. „Žiemą nustumiame snieguotus takus, perkame 50 tonų grūdų, kad galėtumėme padėti gyvūnams peržiemoti“, – teigė Saulius. Pasak medžiotojų, medžioklė vyksta kiekvieną šeštadienį, į ją susirenka apie 20 žmonių, jei oras geras – netgi 30. „Jau daug metų verdame, vaišiname šurpa Girininkuose, Vėžaičiuose, Lapiuose, čia, kur medžiojame. Kalėdiniu laikotarpiu žmonėms, kurie sunkiau gyvena, nuvežame mėsos, kad galėtų Kalėdas sutikti, taip pat ir šeimoms, kuriose buvo medžiotojų“, – akcentavo V. Skuodas.

Šurpa – sena, kaip medžiotojai
Paklaustas, kaip verdama tokio populiarumo šventėje sulaukusi šurpa, medžiotojas Vaidas juokavo, kad tokia pati niekada nesigauna, tačiau nėra buvę, kad būtų neskani. „Netgi priklauso, koks žvėris sumedžiotas, kokiu laiku, kaip paruoštas. Šurpa kilusi iš senų senovės, kaip ir medžiotojai, nes reikėjo kažkuo maitintis. O receptas paprastas – ką turi, tą dedi, ir nėra buvę, kad būtų neskanu. Tikra medžiotojų šurpa verdama puode ant laužo, virtuvėje per valandą jos neišvirsi. Medžiotojai visada yra praktiški – reikia skaniai ir sočiai pavalgyti, kad galėtų toliau medžioti. Čia toks maistas, kad užvalgęs gali eiti medžioti, visą dieną miške vaikščioti ir energijos tikrai užteks“, – kalbėjo daug metų medžiokle užsiimantis Vaidas. Jis atskleidė, kad seniau geresnė sumedžioto gyvūno mėsa, pavyzdžiui, kumpiai ar išpjovos tekdavo šeimai, o medžiotojai valgydavo tai, kas likdavo. „Iš pradžių aliejuje reikia apkepti mėsą, anksčiau kepdavo taukuose, paskui dėti druskos, pipirų, palaukti, kol išsitroškins mėsa. Medžiotojai dėdavo tai, ką turėdavo: pupų, morkų, česnakų ir apvirdavo. Baigiant dedamos bulvės. Kai jos išverda, galima žalumynais pasiskaninti šurpą“, – virimo procesu dalijosi medžiotojas. Šurpą viręs Saulius pasakojo, kad visas procesas trunka apie keturias valandas. Lapių Miško šventėje į šią sriubą medžiotojai sudėjo apie 15–18 kg stirnienos, 4 cukinijas, bulvių, morkų, 15 kg svogūnų, česnakų, o visa kita – fantazija.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.