Gargždiškis didžiuojasi artimaisiais, gynusiais Lietuvą

Gargždiškis Juozas Jurkus didžiuojasi savo tėvu, savanoriu, gynusiu jauną nepriklausomą Lietuvos valstybę nuo bermontininkų, dėde, kuris būdamas savanoriu, anuomet kovojo fronte prieš lenkus. Giminės tradiciją pratęsė anūkas, modernioje valstybėje pasirinkęs kario savanorio kelią.

Patriotizmo nestokojantis 83-ejų metų J. Jurkus gerbia savo giminaičius, nuo priešų gynusius ką tik susikūrusią Lietuvos valstybę. Jis saugo garbingą savo giminės istoriją, prisiminimus, šių brangių žmonių fotografijas.

„Mano tėvas Jonas Jurkus (1898–1958) gimė Ablingos kaime, Endriejavo valsčiuje, mažažemių šeimoje. Būdamas septynerių metų tapo žąsiaganiu. Augdamas šešių vaikų šeimoje jis tegalėjo baigti pradinę mokyklą“, – pasakojo J. Jurkus.

Pas ūkininkus tarnavo, kol 1919 metais išėjo savanoriu į nepriklausomos Lietuvos kariuomenę, kurioje tarnavo iki 1921 metų. Iš pradžių – eiliniu pėstininkų pulke, vėliau gabus jaunuolis buvo paskirtas Palangos divizijos vado adjutantu.

Grįžęs iš kariuomenės savanoris Jonas Jurkus iš Pyktiškės dvaro Endriejavo valsčiuje gavo 14 hektarų žemės. Pasak pašnekovo, jam teko kurtis plyname lauke – nei artimųjų pagalbos, nei valstybės pašalpų. Gerai, kad turėjo arklį – nurašytą atidavė kariškiai, todėl raitas sugrįžo iš kariuomenės.

1923 m. Jonas vedė Agnę Jocytę iš Pažvelsio kaimo – Rietavo kunigaikščio Bogdano Oginskio anūkę, gimusią 1900 m. Šeima susilaukė 10 vaikų – 5 sūnų ir tiek pat dukrų. Visi užaugo sveiki, išsimokslino.

Jono brolis Kazimieras Jurkus (1896–1973) taip pat buvo nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanoris – dalyvavo mūšiuose su lenkais prie Vilniaus, Širvintų ir kitose vietovėse. „Buvo puikus šaulys“, – patikino J. Jurkus.

Grįžęs iš kariuomenės Kazimieras Saulažolių kaime, netoli Gargždų, gavo 8 ha žemės. Teko ją sukultūrinti – išvaduoti iš kemsynų ir krūmynų.

Juozui Jurkui malonu, kad anūkas Martynas Jurkus, gimęs 1991 m. Gargžduose, pratęsė giminės tradiciją. Baigęs „Vaivorykštės“ gimnaziją, ryžosi eiti į Lietuvos kariuomenę savanoriu, kaip beveik prieš šimtmetį padarė jo prosenelis. Martynas karinę tarnybą pradėjo Rukloje. Po metų jis pateko į Lietuvos karinį jūrų laivyną – tarnavo laive-minininke „Kuršis“. Tarnaudamas kariniame laivyne jis baigė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklą, kurioje įgijo laivo energetinių įrengimų eksploatacijos inžinieriaus diplomą. Jūrininkas dirba laive-kelte – plaukia į įvairias užsienio šalis.

Tai žinotina

• 1918 m. lapkričio 23 d. premjeras A. Voldemaras pasirašė Apsaugos ministerijai įsakymą Nr. 1, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą. Pulkininkas Jonas Galvydis-Bikauskas paskirtas I pėstininkų pulko vadu, o pulkininkas J. Kubilius – štabo viršininku. Tuo metu kariuomenėje jau buvo apie 100 karininkų, valdininkų, gydytojų ir apie 50 savanorių karių. Lapkričio 23-ioji dabar minima kaip Lietuvos kariuomenės diena.

Virginija LAPIENĖ

Asm. archyvo nuotr.