Kretingalėje – užgimstanti žodžio festivalio „Saliamonas“ tradicija
Kretingalės kultūros centro komandos sumanytas unikalus žodžio festivalis „Saliamonas“ sutelkė visuomenės dėmesį į žodžio meną, poeziją ir literatūrą. Šį pavasarį miestelio kultūros namuose, taip pat Plikiuose, Girkaliuose skambėjo profesionalių atlikėjų žodis, dainos.
Išsipildę lūkesčiai
– Kas įkvėpė unikalų projektą „Saliamonas“? Ar lūkesčiai pasitvirtino?
– Žinojau, kad Klaipėdos rajono strateginiame plane Kretingalės KC priskirta poezijos ir žodžio meno kryptis. Taigi pradėjau ieškoti simbolio, susijusio su žodžiu. Norėjau išskirtinio, patrauklaus projekto, ne banalaus jo pavadinimo. Vieną vakarą labai pavargusi pasakiau sau: ,,Violeta, viskas praeina. Praeis ir tai.“ Prisiminiau, kad ši frazė – iš Saliamono legendos apie žiedą. Puoliau skaityti apie šį išminčių ir supratau, kad projektas turi būti pavadintas karaliaus Saliamono vardu. Projektą įkvėpė ir nustatyta centrui kryptis, ir kasdieniame gyvenime vartojamos Saliamono frazės.
Sudominti visuomenę poezija ir literatūra tampa vis sunkiau – per greiti gyvenimo tempai. Projektu norėjosi parodyti, kad žodis nėra tik tai, ką kalbame ir deklamuojame. Pakviesti vien daug skaitovų būtų buvę siauraregiška. Žodis – ir per muziką, ir per vaidybą, ir per viešą kalbėjimą. Taigi nusprendėme plačiau aprėpti žodžio festivalio sąvoką. Štai kodėl čia vyko ir scenos kalbos dirbtuvės, ir skaitovų konkursas, ir spektakliai, ir koncertai. Mažų miestelių gyventojai retai turi progą nuvykti į sostinę „įkvėpti“ profesionalaus meno – ją nemokamai sukūrėme mes.
Lūkesčiai pasitvirtino, nors baimių būta daug. Ir dėl temos, ir dėl pavasario, kuris visus skirtingai veikia. Festivalis tapo populiarus – renginiai lankomi, organizaciniai reikalai sklandūs.
Išskirtiniai spektakliai
– Kas rinkosi scenos kalbos meno seminarus? Kuris labiausiai sudomino žmones?
– Seminarus lankė įvairialypė publika. Juose sutikome politikos žmonių, viešojo ir privataus sektoriaus, kultūros darbuotojų, pedagogų ir bendruomenės pirmininkų, jaunimo, savivaldybių tarybos narių. Labiausiai sudomino ir populiariausiu tapo Virginijos Kochanskytės seminaras – 6 dalyviai atvyko net iš Kėdainių. Bet Danutės Vaigauskaitės – praktiškiausias ir šilčiausias, o Aldonos Vilutytės – išsamiausias ir inovatyviausias. Jie skirtingi ir tuo džiaugiamės, nes buvo dalyvių, kurie lankėsi visuose ir gavo puokštę skirtingų žinių, kurias galės taikyti praktikoje pagal savo galimybes.
– O „Knygos teatro“ spektakliai? Ar jie skyrėsi nuo kitų? Kurį iš jų labiausiai vertino žiūrovai?
– Šie spektakliai išskirtiniai, nes itin literatūriški. „Altorių šešėlyje“ pasijutome tarsi žaidime – patys kūrėme siužetą, daug sužinojome apie autorių, to meto kvapą, madą, temas. Tokį spektaklio formatą patyrėme pirmą kartą ir esame iki šiol nustebinti gerąja prasme.
„Baltas niekas arba draugystė tyliai“ – estetiškas, aukščiausio profesionalumo spektaklis vaikams, kuris labai patiko ir suaugusiesiems. Jame netikėtai susipažinome su gestų kalba. „Prabangos“ nustebino savo literatūriškumu. Turiu galvoje, jog aktoriai tarsi mums skaito knygą, bet per formą, dekoracijas tuo pačiu ir atlieka personažų roles. Taigi pažintis su „Knygos teatru“ labai maloni. Visi teatro spektakliai edukuoja žmones, sudomina būtent lietuvių, o ne užsienio literatūra. Visi spektakliai estetiški ir visuose yra realus kvapas (tikriausiai nišiniai kvepalai), tad išėjęs jautiesi tarsi ką tik vakarieniavęs gerame restorane. Teatro komanda turi gerą skonį. Tai – festivalio atradimas.
Širdžių puota
– Kaip pasisekė vaikų ir jaunimo skaitovų konkursas „Saliamonas“?
– Skaitovų konkursas „Saliamonas“ buvo tikra širdžių puota. Sulaukėme daug jaunimo iš Palangos, Klaipėdos, Skuodo rajonų ir Klaipėdos miesto. Labai norėtųsi, kad ši nuostabi žodžio šventė taptų tradicija. Labiausiai išsiskyrė ir daugiausia laureatų atsiuntė Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centras. Mokytojos Audros Lenkauskienės paruoštas jaunimas sublizgėjo visose amžiaus grupėse.
Balandžio 21 dieną Kretingalėje skambėjo ŽODIS. Lietuviškas, raiškus, iš jaunimo lūpų. Projektą gausiai knygomis parėmė leidyklos „Baltos lankos“ ir „Sofoklis“, todėl visi konkurso dalyviai buvo apdovanoti ir knygomis, ir padėkos raštais, ir gėlėmis. Apdovanoti visi: komisija, jaunimas ir jų mokytojai. Laureatai buvo karūnuoti Saliamono karūnėlėmis. Jie tapo tarsi išminties simboliais.
Tuo šis konkursas ir išsiskyrė iš kitų Lietuvoje organizuojamų. Daug gražių žodžių iš mokytojų ir mokinių sulaukėme dėl dovanų ir konkurso apipavidalinimo.
Vertinimo komisijos nariai – aktorė, režisierė KU doc. V. Kochanskytė, KU studentų teatro režisierė, h. m. dr. Jūratė Grigaitienė, poetas, rašytojas, dainų autorius ir atlikėjas Paulius Stalionis, Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus patarėja Jolanta Polekauskienė, režisierius, teatro mokytojas, pasaulėjautos ir meno suvokimo studijos vadovas Arvydas Butkus.
– Kaip žiūrovai sutiko profesionalių bardų pasirodymus?
– Puikiai. Bardai turi savo ištikimų gerbėjų ratą. Į šiuos koncertus pritraukti klausytojus nebuvo sunku: aktoriai, atlikėjai žinomi. Beliko tik mėgautis nemokama galimybe.
– Kuris iš renginių labiausiai pavyko? Kokie žmonių atsiliepimai?
– Šis festivalis suvienijo scenos kalbos profesionalus, Kretingalės seniūnijos bendruomenes ir privertė susimąstyti, ką mums šiandien reiškia lietuvių kalba, išmintingas ir įkvepiantis lietuviškas žodis. Šis festivalis padėjo Kretingalės kultūros centrui tapti žinomesniam. Mus atrado kitų rajonų ir miestų žmonės. Visi dalyviai dėkoja, sveikina, giria komandos darbą.
Sumanymo intriga
– Kokias išvadas pasidarėte? Ką netikėto išgirdote iš žiūrovų?
– Žmonėms reikia žodžio festivalio. Renginiuose buvo gausu lankytojų. Iš pradžių šis sumanymas visus labai intrigavo, o pabaigoje nepaliko abejingų. Sulaukėme daug gerų žodžių dėl pavadinimo, dėl organizacinių reikalų, viešinimo, šiltai priimamų ir išlydimų žiūrovų ir atlikėjų. Man, įstaigos vadovei, labai svarbu, kad mūsų kultūros namuose visi jaustųsi jaukiai ir šiltai. Visa tai pasiekti padeda puiki kultūros darbuotojų komanda. Labai myliu savo darbuotojus ir darbščius kolegas.
Žiūrovai negailėjo daug gražių žodžių, bet labiausiai įstrigo seminaro metu Slengių gyventojos ištarti žodžiai: „Kultūros centras prieš metus prašė užpildyti apklausą, kokių renginių norėtume. Pagalvojau, gal tai pokštas? Nuo kada jiems rūpi, ko norime mes? Užpildžiau ir likau labai nustebinta: viskas, ko norėjau, jau vyksta.“
– Kokios šio projekto pamokos?
– Vėlokai sulaukėme rezultatų dėl finansavimo, todėl reikėjo veikti labai skubiai. Ateityje būtų galima kitaip strategiškai sudėlioti renginių laiką ir datas. Pamokų nenoriu detalizuoti, nes jų ne viena. Mes jau turime idėjų, kaip šį projektą tobulinti ir auginti.
Šis pavasaris mūsų Kultūros centre neeilinis dėl renginių gausos. Dabar madinga kasdieninėje kalboje vartoti daug anglicizmų – madinga kalbėti angliškai. Viliamės, kad žodis „Saliamonas“ taip pat ateis į madą. O kai ateis, viliamės, visi iš anksto žinos, kad šiame festivalyje kalbame gražiausia pasaulyje lietuvių kalba. Ir tai taps madinga. Toks lūkestis.
Ačiū Lietuvos kultūros tarybai ir Klaipėdos rajono savivaldybei už prasmingo projekto finansavimą. Ačiū rėmėjams – leidykloms „Baltos lankos“ ir „Sofoklis“. Ačiū visiems projekto partneriams.
Virginija LAPIENĖ
Kretingalės KC archyvo ir autorės nuotr.
