Užsakymas Brožių virėjoms: skaniai ir sočiai
R. Kulikauskienė, I. Skardžiuvienė, V. Gaubienė ir V. Riaukienė: „Galėtume kepti pyragus pagal senovinius receptus, bet kol kas niekas nepageidavo.“
Brožių kaimo bendruomenė per „Leader“ programą gavusi finansavimą negyvenamose patalpose pernai baigė įrengti šiuolaikišką erdvią virtuvę ir pradėjo veiklą. Brožių virtuvėje pagamintais lietuviškais patiekalais jau gardžiavosi ne vieno pobūvio dalyviai. Pasklidus geriems atsiliepimams apie brožiškių išvežiojamąjį maitinimą, sulaukiama vis daugiau užsakymų.
„Vykdydami šį projektą galvojome apie išvežiojamąjį maitinimą, – sakė Brožių bendruomenės pirmininkė Vida Riaukienė. – Įsigijome virtuvės įrangą, indų, reikalingų šiai paslaugai, ir pernai lapkritį pradėjome veiklą.“
Čia sukurtos 3 darbo vietos. Virtuvėje dirba didelę patirtį turinčios virėjos – Vanda Gaubienė, Romutė Kulikauskienė bei Irena Skardžiuvienė. Jos atsinešė ir savo receptų kraitę. „Susidomėjusieji mūsų virtuve prašo lietuviškų patiekalų – ne restoraninio, bet kaimiško maisto, – pasakojo V. Riaukienė, vadovaujanti virėjų komandai. – Žmonės nori sveiko, skanaus ir sotaus valgio – kaip namuose.“
Brožiškės paruošusios valgiaraštį, tačiau užsisakantieji gali prašyti ir savo mėgstamų patiekalų. „Kiekvieną užsakymą išlydime labai atsakingai, – sakė virėjos. – Valgį gaminame kaip sau, iš širdies. Gal dėl to sulaukiame padėkų.“
Ne tik skonį žadina įdaryta žuvis, įdaryta kepta višta, bet ir kiti šaltieji užkandžiai iš žuvies ir vištienos, daug darbo reikalaujantys vieno kąsnio užkandžiai. Vargu ar kas atsispirs pagundai paragauti natūralių mėsos vyniotinių su įvairiais įdarais. Prie karštųjų patiekalų dažniausiai užsakoma bulvių košė. Virėja V. Gaubienė pastebėjo, kad jų skonis labai priklauso nuo padažo. „Jį ruošiame iš natūralių produktų, su prieskoniais. Netgi tie, kurie nemėgsta padažo, paprašo“, – sakė pašnekovė.
Klientams svarbi patiekalų kaina. „Vienam žmogui galime paruošti už 10–13 eurų sočiai ir skaniai pavalgyti. Tačiau galima užsisakyti ir prabangesnių valgių, pavyzdžiui, iš jūros gėrybių“, – kalbėjo Vida.
Brožiškės neslėpė, kad sunkiausia ne valgius paruošti, bet nuvežti į užsakytą vietą. Jos ne kartą vežė į Gargždus, o taip pat į Veiviržėnus, Šalpėnus, Daukšaičius. Į bendruomenių namus ir į privačius. Pristačius valgius, serviruojamas stalas. Kiekvienai progai – skirtingas akcentas. „Bet mūsų patiekalai taip sudėlioti ir papuošti, kad gėlių ant stalo nebereikia“, – šypsojosi virėjos. Beje, jos atsiveža ir savo indus – lėkštes, taures bei kita.
Brožiškėms teko ruošti valgius nuo 15 iki 70 žmonių, gimtadienio, krikštynų, vestuvių pobūviams, konferencijai. Galėtų pagaminti valgį ir gedulingiems pietums, tačiau dar niekas neprašė.
V. Riaukienė akcentavo, jog patalpos pritaikytos bendruomenės poreikiams. „Tariausi su kaimo moterimis, kad augintų ankstyvąsias daržoves – ridikėlius, salotas. Kalbėjausi su ūkininkais dėl pieno produktų, kiaušinių tiekimo, – pasakojo ji. – Žmonės galėtų papildyti savo šeimos biudžetą.“
Bendruomenės pirmininkė atskleidė ateities planus: vykdyti tęstinį projektą ir šalia virtuvės esančioje patalpoje įrengti salę, kurioje galėtų organizuoti edukacinius užsiėmimus, kviesti profesionalius virėjus. Patalpą taip pat būtų galima išnuomoti šeimos šventėms.
