Žygeiviams rūpi krašto istorija
Asociacija „Gargždų jungtinės pajėgos“ šiemet pėsčiųjų žygį skyrė Endriejavo seniūnijoje paminėti Ablingos tragedijos 80-mečiui. Prasmingą iniciatyvą saugoti ir perduoti istorinę atmintį palaikė 278 žygeiviai iš įvairių Lietuvos vietų. Maršruto akcentai – Žvaginių piliakalnis ir Ablingos Dievo Motinos lurdas privertė dalyvius susimąstyti.
Motyvacija – pažinti
Asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ vadovas, rajono Tarybos narys Virgilijus Skuodas kalbėjo, jog žygiui visada renkasi seniūniją, kurioje yra reikšminga istorinio įvykio data, kad žygeiviai būtų motyvuoti, nes, be kitų tikslų, jiems rūpi susipažinti su krašto istorija. „Šiemet pasirinkome Endriejavo seniūniją norėdami paminėti Ablingos tragedijos 80-metį“, – atskleidė V. Skuodas.
Praėjusiais metais su seniūne Laimute Šunokiene aptarė tris maršrutus, jų akcentas – Žvaginių piliakalnis, kurio papėdėje – Ablingos memorialo skulptūrų ansamblis, tolėliau – Ablingos Dievo Motinos lurdas.
Žygeivių aktyvumas pranoko lūkesčius – karštą birželio šeštadienį į Endriejavą atvyko 278 entuziastai iš Vilniaus, Kauno, Radviliškio, Širvintų, Visagino – ne tik iš Klaipėdos rajono, panorę įsijungti į šį pėsčiųjų žygį. Jie galėjo rinktis vieną iš trijų trasų – nuo 14 iki 34 kilometrų.
Pėsčiųjų žygis, anot dalyvių, buvo puikiai organizuotas – visas dėmesys skirtas žmogui. Alsią dieną žygeiviams nepritrūko jėgų – buvo labai rūpinamasi, kad neištiktų saulės smūgis, nepritrūktų vandens. Troškuliui malšinti prireikė net 400 litrų. Svarbūs ir dvasiniai potyriai: prie išlikusio gynybinio įtvirtinimo pasitiko sovietine kareiviška uniforma apsirengę, apsiginklavę ano meto ginklais veikėjai, dviejose partizanų žūties vietose – Dausynų ir Klibių kaimuose – kiti, dėvintys partizanų rūbus su atributika. V. Skuodas patenkintas, kad tai asociacijos „Baltijos štormas“ narių – karo rekonstruktorių vaidybinis elementas. „Jie – mūsų žygių nuolatiniai rėmėjai ir pagalbininkai, stovėjo kontrolės postuose“, – atskleidė asociacijos vadovas.
Išvargę, bet laimingi
Pasiekę lurdą, žygeiviai pajuto atgaivą. Atsikvėpė ir susimąstė, kodėl prieš 80 metų pirmosiomis karo dienomis baisi tragedija ištiko Ablingos ir Žvaginių kaimų žmones.
V. Skuodas dėkingas, kad žygio organizatorius palaikė ir jiems padėjo endriejaviškiai ūkininkai, Endriejavo bendruomenė, seniūnė L. Šunokienė. „Džiaugiuosi, kad įsijungė į žygį Gargždų socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centras – pėsčiųjų žygyje dalyvavo apie 20 vaikų. Graži jų komanda – apsirengę vienodais raudonais marškinėliais“, – dėstė pašnekovas. Jis dėkojo savo kolektyvui už rūpestį, atsakingumą – stengėsi viską atlikti nepriekaištingai. V. Skuodas patenkintas, jog žygis pasisekė, nė vieno dalyvio neištiko saulės smūgis, kad asociacija „Gargždų jungtinės pajėgos“ įgyja vis didesnį pasitikėjimą – jos organizuojamuose pėsčiųjų žygiuose dalyvauja daug tų pačių žygeivių. „Išvargę, bet laimingi, dvasiškai praturtėję grįžo namo ir šį kartą“, – patenkintas ištarė jis.
Postūmis sugrįžti
Gitana Pocienė iš Agluonėnų prisipažino, jog pirmą kartą dalyvavo pėsčiųjų žygyje, kuriam su trenere ruošėsi porą metų. „Su jos pagalba atradau judėjimo džiaugsmą, todėl sužinojusi susiruošiau į šį žygį, norėdama išbandyti save: 34 km – man iššūkis. Be to, norėjau sužinoti apie šį kraštą. Agluonėnuose gyvenu 20 metų, bet apie jį žinau mažai. Kai pavargusi pažvelgiau į Žvaginių piliakalnio papėdėje sustojusias skulptūras, kurias mačiau pirmą kartą, pagalvojau, kad čia sugrįšiu su šeima ir ramiai apžiūrėsime. Ablingos lurde – keistas, nepatirtas jausmas, nesuprantama įtampa kilo bežiūrint į liaudiškas kompozicijas, skirtas žuvusiems kaimo žmonėms. Žygeivius vienijo tie patys įspūdžiai, daug sužinojau iš jų, puiki nuotaika neapleido – įveikiau 34 km, bet buvau kupina jėgų, galėjau dar nemažą atstumą žygiuoti“, – dalijosi įspūdžiais G. Pocienė.
„Su vyru pasirinkome šį žygį, nes jis yra Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacijos įskaitinių žygių kalendoriuje. Beje, pirmą kartą lankiausi Endriejavo krašte. Pasirinkau 34 km trasą – dabar mano „sąskaitoje“ – jau 4 tūkst. kilometrų, – dėstė Živilė Čugunova iš Visagino. – Organizatoriai puikiai pasiruošė žygiui – kruopščiai pažymėta trasa, didžiausias dėmesys žygeiviams. Labai rūpestingi organizatoriai, malonūs jų pagalbininkai Endriejavo bendruomenės žmonės. Įdomu, kad prie gynybinio įtvirtinimo laukė sovietine kareiviška uniforma apsirengę veikėjai su ginklais. Žygeiviams rūpi istorija – domėjomės tragiška Ablingos istorija, matėme atminimo ženklus – skulptūras, apžiūrėjome kompozicijas lurde, nors prakaitas graužė akis“, – atskleidė visaginietė.
Palaikė endriejaviškiai
Šiame žygyje dalyvavęs vilnietis Vladas Cinelis patikino, jog nepraleido ir ankstesnių „Gargždų junginių pajėgų“ organizuotų žygių, nes visada jiems gerai pasiruošiama. „Parenkamos išskirtinės vietos, primenančios reikšmingus istorinius įvykius. Šį kartą prisilietėme prie Ablingos tragedijos, įvykusios prieš 80 metų. Mums svarbus ir istorijos pažinimas, ne tik judėjimo džiaugsmas“, – dėstė V. Cinelis.
Radviliškietis Valdas Adomaitis kalbėjo, jog visada renkasi žygius, susijusius su partizanų judėjimo vietomis, nes šeimoje buvo partizanų – jų atminimui tai daro. „Pavyko žygis – nufotografavau partizanų vietas Endriejavo seniūnijoje, Ablingos skulptūras. Įkėliau į feisbuko paskyrą – paliksiu jaunajai kartai, kad nepamirštų mūsų skaudžios praeities“, – sakė radviliškietis.
Seniūnei L. Šunokienei džiugu, kad pėsčiųjų žygiu paminėta Ablingos tragedijos sukaktis. „Palaikydama organizatorius ir akcentuodama renginį-minėjimą dalyvavau ir aš su nemažu būriu endriejaviškių, tarp jų buvo jauna šeima su vienų metų kūdikiu. Mes naujokai žygyje, todėl rinkomės 14 km trasą, ir tai mums buvo išbandymas. Smagu, kad pavyko įveikti. Viskas gražiai organizuota, trasa nebuvo varginanti. Prie Kapstato ežero žygeivius vaišino kareiviška koše“, – dalijosi įspūdžiais seniūnė.
Virginija LAPIENĖ
V. SKUODO nuotr.
