2+2 lygu 5?
Jau rugpjūčio 22 d. Gargždų Minijos slėnyje koncertuosiantis Donatas Montvydas dažnai dainuoja „Mums viskas bus gerai, mums viskas bus gerai“, tačiau dainos žodžiais galima ir suabejoti, kai išgirsti, kad matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė beveik kas trečias kandidatas. Akivaizdu, jog tokia statistika byloja, kad ne tik mokiniams pritrūko loginio mąstymo ir žinių, bet pamažu sprogsta ir švietimo sistemoje per daug metų pritvinkęs pūlinys.
Klaipėdos rajono situacija dar prastesnė: šalyje neišlaikė 32,39 proc. laikiusiųjų, o rajone – 42,6 proc. (iš 143 mokinių neišlaikė 61)! Bandoma piršti nuomonę, kad galbūt blogus rezultatus lėmė nuotolinis mokymas dėl koronaviruso pandemijos. Tačiau nebūkime naivūs, visoje šalyje matematikos tiek brandos egzaminų, tiek pagrindinio ugdymo pasiekimai tendencingai prastėjo jau metai iš metų. Akivaizdu, jog vieno mokoma mokyklose, gimnazijose, o kito reikalaujama per egzaminą – yra problemų dėl ugdymo turinio, tą pripažįsta ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Neatmestina priežastis – ir kvalifikuotų matematikos pedagogų stoka. Nors deklaruojama siekiamybė, kad pedagogo profesija taptų prestižinė, tačiau besiveržiančiųjų į šią galerą stokojama, ypač tiksliųjų mokslų pedagogų. Vieša paslaptis, jog geriausius pedagogus atsisijoja privatus švietimo sektorius, o valstybiniam kas liko – dėl tilviko. Štai švietimo įstaigų reitingų viršūnėje nuolat besisupančio ir gabiausiuosius pritraukiančio Klaipėdos licėjaus mokiniai visi išlaikė matematikos brandos egzaminą. 28 (iš 31) laikiusių matematikos valstybinį brandos egzaminą rezultatų vidurkis – 86 balai, o šalies vidurkis – 26,72 balai, Klaipėdos rajono – 21,94 balai. Iš 28 Klaipėdos licėjaus mokinių 7 gavo šimtukus, o iš Klaipėdos rajone egzaminą laikiusių 143 mokinių šimtukus gavo 2 mokiniai.
Daug lemia mokinio asmeninė motyvacija, gabumai. Vienas mokydamasis tomis pačiomis sąlygomis gali gauti 100 balų, o kitas ne. Įtakos turi daug faktorių: pradedant genetiniu fondu ir baigiant asmeninėmis priežastimis namų aplinkoje. Labiausiai apmaudu dėl to, kad matematikos valstybinis brandos egzaminas privalomas siekiant gauti valstybės finansuojamą vietą universitete (išskyrus menus). Skaičiuojama, kad dėl prastų matematikos rezultatų liks mažiausiai 4 tūkst. neužimtų valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose.
Ką veiks neįstojusieji? Sakot, eis gatvių šluoti? Ne, jaunimas grašių nenori. Viena vertus, tikėtina, jog dalis emigruos, juk anglų kalbos valstybinio brandos egzamino žinios spindi, pasiekimai verčia didžiuotis. Iš rajono mokinių net 17 gavo šimtukus! Congratulations! Tačiau koją kiša koronaviruso pandemija, Lietuva su kasdien fiksuojamais dviženkliais skaičiais vis dar primena Dievo užantį. Tad vilioja galimybė ieškoti savirealizacijos ir tobulėjimo galimybių tėvynėje. Galėtų jaunimas pretenduoti į Seimą, juk rinkimai jau spalio 11-ąją, juolab kad ten ir be išsilavinimo priima, tačiau amžiaus cenzas neleidžia…
Vienaip ar kitaip Seime susipykusiųjų su skaičiais taip pat nemažai. Juk kandidatuodami prižada tiek nuveiksią, kad širdis apsąla beklausant. Pretenduojantieji į Seimą žada ir gatves žmonėms išasfaltuosią, ir pensijas padidinsią, ir švietimo, sveikatos sistemas sutvarkysią. Eilinis žmogus ne visada ir supranta, kad dažnai pažadai net prasilenkia su tiesioginėmis Seimo nario funkcijomis, o juolab finansinėmis valstybės galimybėmis. Tebūnie.
Viena aišku, kad tiek šių metų abiturientai, tiek būsimi parlamentarai klausosi ne tik Donny Montell, bet ir Vido Bareikio muzikos, kuris dainuoja, jog 2+2 jam visad bus 5. Veiviržėniškiai dar liepą vasaros šventei pasisamdę šį atlikėją tikrai neprašovė. Pasirodo, skaičiuoti gyvenime reikia ne tik tiksliai, bet ir kūrybingai.
