Dainuojančios smegenys
„Mano smegenys dainuoja“, – taip gražiai neseniai pasakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė. Svarbiausia jos smegenys dainuoja ne nuo atostogų vajaus, jūros bangų mūšos ir šampano purslų, o nuo anglų kalba leidžiamo žurnalo „The New Yorker“ skaitymo. Pasirodo, dar yra tokių žmonių, kuriems ne prie širdies sukramtyti produktai ir kuriems malonu mąstyti net laisvalaikiu.
Daugelis gyvena priešingai: džiūgauja, kai nereikia įdarbinti proto. Turbūt protus buvo išleidę atostogauti ir tie, kurie sugalvojo „įsūdyti“ 13,5 mln. Lt į praėjusį mėnesį vykusį referendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims bei kt. Referendumas žlugo, tačiau galėjo būti kitaip. Tik įsivaizduokime, jei kartu su kitomis Konstitucijos pataisomis būtų koreguojamas straipsnis dėl Seimo narių skaičiaus: siūloma jį sumažinti nuo 141 iki 101. Tokiu atveju į referendumą žmonės nenumotų ranka: daržus kitąkart nuravėtų ir rastų, kaip per karščius atvažiuoti į rinkimų apylinkes pareikšti pozicijos. Esu įsitikinusi, kad statistai fiksuotų neregėtą aktyvumą. Niekam ne paslaptis, kad žmonės įsitikinę, kuo mažiau bus parlamentarų, tuo geriau – darbas bus produktyvesnis ir daugiau lėšų liks bendrame katile: nereikės tiek tūkstančių atlyginimams, kanceliarinėms išlaidoms ir pan.
Manau, kažkur paplūdimyje deginasi smegenys ir tų, kurie nustatė mūsų pasididžiavimo – Valdovų rūmų – lankymo bilietų kainas. Suaugusiajam apsilankymas šiame objekte kainuoja tik 10 Lt. Nebūsiu populiari ir pasakysiu – per mažai! Dainų šventė įrodė, kad lietuviai jau išmoko mokėti už kokybišką kultūros produktą. Bilietas į Šokių dieną kainavo nuo 20 iki 150 Lt. Organizatoriai negalėjo patikėti, kad net brangiausi bilietai buvo iššluoti. Vadinasi, galime ir jau subrendome po 100 Lt atseikėti ne tik didžiausiose arenose, estradose masinius pasirodymus rengiantiems dainininkams, pavyzdžiui, Marijonui Mikutavičiui, Egidijui Dragūnui, bet ir patriotizmą, dar senolių tradicijas skleidžiančioms šventėms.
Neseniai teko lankytis karališkajame Krokuvos Vavelyje, beje, nuo pastarojo akivaizdžiai buvo kopijuojami mūsų Valdovų rūmai. Nieko čia bloga, geri pavyzdžiai yra sektini. Krokuvos Vavelyje veikia tokia sistema: nori aplankyti valdovų iškilmių kambarius, trauk 18 zlotų, nori pamatyti ginklų sandėlį, trauk dar 18 zlotų ir ši pasaka tęsiasi be galo. Jei trokšti įvertinti visus Vavelio turtus savo akimis, teks gerokai pakrapštyti piniginę. Tad, manau, ne tik vokiečiams ir skandinavams kelia šypsnį mūsų Valdovų rūmų bilietas, bet ir lenkams. Kartelė šiuo atveju nuleista pernelyg žemai, nemokame pasinaudoti tuo, ką turime.
Vis dėlto tenka pripažinti, jog pasitaiko atvejų, kai perspaudžiame. Pavyzdžiui, Palangos mieste netoli J. Basanavičiaus gatvės pasistatyti automobilį kainuoja 6 Lt už 1 val. Teigiama, esą nėra ko grūstis į patį centrą, palikite automobilius pigesnėse zonose ir pasivaikščiokite. Nesupranta, kad atvažiavusieji su mažamečiais vaikais džiaugiasi, jog pabiručiai bent J. Basanavičiaus gatvę patys pereina tokiame karštyje. O dabar tektų kulniuoti dar porą kilometrų daugiau. Kita vertus, žinoma, gal Palangai ir nereikia tų, kuriems gaila 6 Lt, juk paplūdimys – ne guminis ir taip sprogsta nuo spalvingos ir kone maskaradą primenančios publikos iš atokiausių Lietuvos kampelių.
Gargždų karjerai taip pat šią savaitę buvo apgulti poilsiautojų. Jiems netrukdė nei augančios žolės karjerų dugne, nei besiplaikstančios šiukšlės ant kranto. Vieną karštą pavakarę nusprendžiau ir aš atsigaivinti karjeruose. Važiuoju ir žiūriu, vienoje vietoje žvejoja – netrukdysi, kitoje – šašlykus kepa, nesinori po nosim mėsos kvapų, trečioje vietoje šunis maudo ir patys galvas plaunasi. To niekada nesuprasiu. Aplinkosaugininkai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai galėtų dažniau ištrūkti iš kabinetų ir paauklėti pažeidėjus. Juk turime pagaliau irtis į priekį. O Gargždų seniūnijai siūlyčiau didesnes darbininkų pajėgas karjerų pusėn atsiųsti. Čia darbo kur kas daugiau nei iščiustytoje Klaipėdos gatvėje.
Ar aš išsimaudžiau? Taip, tačiau per 5 min., nes netrukus prisistatė kompanija su pilnomis kuprinėmis alaus. Jų galvose tikrai kažkas dainavo. Kad ir kaip būtų gaila – ne smegenys… greičiau „aliukai“.
